Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį yra viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Kasmet Lietuvoje dėl savižudybių netenkame daugiau nei tūkstančio gyventojų.
Savižudybių skaičius yra rodiklis, atspindintis visuomenės psichikos sveikatos būklę. Savižudybių priežasčių yra daug ir kiekvienu konkrečiu atveju jos yra labai individualios. Savižudybės nėra tik medicinos problema. Padidėjusi savižudybių rizika yra susijusi su socialinės-ekonominės padėties pasikeitimu, asmeninio gyvenimo krizėmis, traumuojančiais santykiais, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai yra įvairūs psichikos ir elgesio sutrikimai ir ligos.
2013 m. Plungės rajono savivaldybėje nusižudė 9 vyrai. Dažniau savo noru pasitraukti iš gyvenimo nusprendžia vyrai nei moterys, kaimo gyventojai dažniau nei miesto. Plungės rajone savižudybių rodiklis didesnis nei šalyje ir apskrityje.
Savižudybių tikimybė su amžiumi didėja, tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, daugėja besižudančių jaunuolių. 2011 m. Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Plungės rajono bendrojo ugdymo mokyklose atliko mokinių gyvensenos tyrimą, kurio metu apklausė 5, 7, 9 ir I gimnazijos klasių mokinius. Tyrimo metu nustatyta, kad apie savižudybę labai rimtai galvojo ir net kūrė planus, kaip tai padaryti, 1 proc. berniukų ir 2,4 proc. mergaičių, o nusižudyti bandė 2,5 proc. berniukų ir 2 proc. mergaičių. Dažniausiai apie savižudybę yra galvoję ir kūrę planus arba bandę nusižudyti vyresnių klasių mokiniai. Taip pat nustatyta, kad dažniau nusižudyti yra bandžiusios mergaitės nei berniukai.
Visuomenės sveikatos specialistai siekia, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip atpažinti savižudybės riziką ir kaip galima tokiu atveju padėti. Tam nereikia ypatingų žinių ar įgūdžių. Svarbiausia nebijoti kalbėti, klausyti, priimti kitą žmogų su jo mintimis ir jausmais.
Kaip kalbėti, jei pažįstamas žmogus užsiminė apie savižudybę:
- kalbėdamas nevenk žodžio „savižudybė“;
- leisk žmogui išsikalbėti, pasidalyti savo sunkumais;
- nepatarinėk, o išklausyk, pabandyk suprasti;
- nenureikšmink problemų („viskas bus gerai“, „tai praeis“, „čia nieko baisaus“);
- pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės;
- jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti;
- neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba;
- nelaikyk visko paslaptyje, pasitelk į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitiki;
- paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.
Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu link pagalbos.