Ruošiamasi antrajam masiniam miesto pievų šienavimui

Tradiciškai per Žolinę Lietuvoje pinami vainikai, skinamos ir šventinamos žolynų puokštės. Vilniečiai per šią šventę dar galės pasigrožėti miesto pievų žiedais, o jau po Žolinės iki šiol vešėti paliktos pievos bus pradėtos šienauti.

Natūralios pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai sostinės aplinkkelių šlaituose, skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose paliekamos laisvai augti jau trečius metus. Visur kitur – kiemuose, sporto ir žaidimų aikštelėse, aikštėse, skveruose, išilgai gatvių ir takų – kaip ir visada veja buvo šienaujama trumpai, kai kur net dažniau nei ankstesniais metais. Gyventojai taip pat aktyviai įsijungė į miestovaizdžio formavimą – siūlė, kur reikėtų patrumpinti žolę. Į jų pageidavimus buvo atsižvelgiama.

„Vilniečiai dažnai kalba apie natūralių pievų estetiką – vieniems jos gražios, kitiems nepatinka, – sako Ramunė Baniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. – Tačiau pereiti prie tvaraus šienavimo nuspręsta dėl svarbių priežasčių, kurios paliečia kiekvieną gyventoją. Gausesne žaluma siekiama mažinti klimato kaitos padarinius miestui – neįprastus karščius, gausias liūtis. Taip pat tai priemonė kovoti su oro tarša.”

Po Žolinės pirmiausia bus šienaujamos pievos, esančios bendro naudojimo teritorijose ir transporto žieduose. Pagal tvaraus šienavimo rekomendacijas, nupjauta žolė iš karto nerenkama. Ji paliekama maždaug savaitei, kad išbyrėtų sėklos, kitais metais vėl sudygsiančios vis spalvingesnėse pievose. Vėliau šienas sugrėbiamas ir išvežamas į kompostavimo vietas.

Įprastai pievos šienaujamos du kartus per metus – birželio viduryje ir rugpjūčio antroje pusėje. Neries krantinėje, Vakarinio aplinkkelio, Geležinio Vilko, Olandų, Tūkstantmečio gatvių, Minsko plento šlaituose pievos bus šienaujamos rugsėjį, nes šiuo metu vykdomas šių pievų monitoringas. Jo tikslas – išsiaiškinti, kokia yra miesto pievų būklė, kiek yra invazinių augalų ir pasiūlyti profesionalų priežiūros planą, pagrįstą mokslininkų išvadomis. Remiantis tyrimų rezultatais bus sudarytas aiškus šių teritorijų pievų žemėlapis, numatyti kitų metų atskirų teritorijų šienavimo planai. Planuojama atskirti, kada ir kurias pievas reikia šienauti kartą per sezoną, o kurias dėl invazinių augalų plitimo – dažniau. Vietose, kur paplitę invaziniai augalai, pievos bus šienaujamos lokaliai, o nušienauta žaliava bus išvežta nedelsiant sunaikinti.

Anot pievų monitoringą atliekančio Gamtos tyrimų centro mokslininko Zigmanto Gudžinsko, didelė dalies pievų Vilniaus mieste priežiūra sudėtinga dėl jose paplitusių invazinių augalų. Visame mieste ypač plačiai pasklidusios vienametės šiušelės. Gausu ir kitų invazinių augalų, tokių kaip kanadinės rykštenės, didžiosios rykštenės, Sosnovskio barščiai, raukšlėtalapiai erškėčiai, tankiažiedės rūgštynės, gausialapiai lubinai.

Vienas iš naikinimo ir plitimo stabdymo būdų, nedarančių žalos aplinkai ir nekeliančių pavojaus žmonėms bei visai biologinei įvairovei, yra tinkamas pievų šienavimas. „Kol nebus sumažintas invazinių rūšių augalų gausumas, negalima kalbėti apie visos biologinės įvairovės mieste apsaugą”, – kalbėjo ekspertas.

Botanikė, aplinkos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė pabrėžė, kad atlikus pievų monitoringą, bus galima sudaryti detalius šienavimo planus. „Pieva – tai žmogaus kūrinys. Kuo joje daugiau įvairesnių vietinių augalų, tuo ji gražesnė, vertingesnė. Todėl labai svarbu laiku šienauti – ypač vietose, kuriose jau įsigalėjo invaziniai augalai. Laiku nušienavus, neleidžiama šiems augalams išbarstyti savo sėklų”, – aiškino botanikė.

Specialistai ir miesto tvarkytojai ragina ir gyventojus prisidėti prie invazinių augalų naikinimo – skinti juos, neleisti žydėti ir subrandinti sėklų. Siūloma invazines rykštenes skinti ir merkti į vazas. Tiesa, primenama jokiu būdu neliesti Sosnovskio barščių, nes jų sultys patekusios ant odos gali ją nudeginti.

Šiuo metu vyksta ir invazinių uosialapių klevų šalinimas Neries krantinėje nuo Žvėryno stadiono iki Žaliojo tilto. Šioje atkarpoje pašalinta apie 700 savaime išaugusių šios rūšies medelių.