Rūpintis savo burnos sveikata lietuviams vasara trukdo labiau nei karantinas – sujudimo tikimasi rudenį

Nors ilgą laiką Lietuva pagal gyventojų burnos ir dantų sveikatą Europoje buvo tarp atsiliekančių valstybių, pastaraisiais metais situacija ėmė taisytis. Tiesa, šias tendencijas kiek sujaukė pandemija, dėl kurios praėjusiais metais kuriam laikui buvo apribotos galimybės gauti odontologų paslaugas. Odontologų kabinetams vėl atvėrus duris į juos plūstelėjo pacientai, tačiau, anot klinikų atstovų, priešpandeminis paslaugų paklausos lygis dar nepasiektas. Tuo metu bankų atstovai pastebi, kad dantų priežiūrai gyventojai pastaruoju metu skiria didesnes sumas ir tam neretai skolinasi arba pasinaudoja galimybe už paslaugas atsiskaityti išsimokėtinai.

Pokarantininė klientų banga atslūgo

Odontologijos klinikų „Neodenta“ vadovė Eglė Kunčiuvienė sako, kad pacientų vizitų pas gydytojus odontologus skaičius pačioje pandemijos pradžioje, kai buvo apribotos galimybės gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas, smarkiai krito. Dėl to gyventojų burnos ir dantų būklė karantino metu pablogėjo. Apie tai leidžia spręsti išaugęs pacientų su skaudančiais dantimis ir dantenų uždegimais bei įvairių ortodontinės, pochirurginės priežiūros reikalaujančių atvejų skaičius.

„Šiuo metu situacija stabilizavosi, pirmoji pokarantininė pacientų banga kiek atslūgo. Nors stebime nuosekliai didėjančius pacientų srautus, įprasto priešpandeminio lygio dar nepasiekėme. Tam įtakos turi ir sezoniškumas – vasarą atostogauja tiek pacientai, tiek dalis mūsų personalo, todėl paslaugų suteikiama mažiau nei kitais metų laikais. Šią vasarą sezoniškumo poveikis dar ryškesnis, nes po žiemą buvusių suvaržymų gyventojai nori pasidžiaugti laisve ir vasaros suteikiamais malonumais, todėl pirmenybę teikia jiems, o ne burnos priežiūrai. Tačiau prasidedant rudeniui tikimės pacientų suaktyvėjimo“, – sako E. Kunčiuvienė.

Už paslaugas vis dažniau moka išsimokėtinai

„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis taip pat pažymi, kad medlizingo sandorių dantų priežiūros paslaugoms skaičius šią vasarą, lyginant su antrojo karantino bei tarpkarantininiu laikotarpiu, yra sumažėjęs. Tiesa, vertinant pastarųjų metų duomenis, už burnos priežiūros ir gydymo paslaugas atsiskaityti išsimokėtinai ar pasiimti vartojimo paskolą joms apmokėti lietuviai renkasi vis dažniau.

„Pastebime tendenciją, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai ir suvokia, kad tai yra didžiausias žmogaus turtas. Dėl to jai – įskaitant burnos ir dantų priežiūrą bei gydymą – skiria ir didesnes sumas pinigų. Šiandien vidutinė išsimokėtinai įsigyjamų odontologo paslaugų vertė siekia 2,9 tūkst. eurų, tačiau neretai tam skiriamos ir 3-4 tūkst. eurų siekiančios sumos“, – pasakoja E. Palionis.

Anot E. Palionio, už odontologų paslaugas atsiskaityti išsimokėtinai tampa vis populiariau, nes tokiu būdu gyventojai gali geriau paskirstyti savo išlaidas ir išvengti per trumpą laiką tenkančių didelių kaštų, atsiliepiančių bendrai žmogaus finansinei situacijai.

Didelių išlaidų padeda išvengti profilaktika

Tuo metu E. Kunčiuvienė pažymi, kad didelių dantų gydymo išlaidų galima išvengti tik nuolat rūpinantis savo burnos higiena, skiriant jai pakankamą dėmesį ir profilaktiškai lankantis pas odontologus.

„Ignoruojant net ir nedidelį danties pažeidimą, kreipiantis pas odontologą tik tada, kai skausmas tampa nebepakeliamas, jau nebeužtenka vien danties plombavimo, o būtina gydyti danties šaknų kanalus. Toks gydymas gali būti ilgas ir sudėtingas, o kartu išaugti ir paslaugų kaina. Jei pacientas danties skausmą kenčia, nesprendžia problemos ar užsiima savigyda, išauga grėsmė plisti uždegimui, kilti įvairioms komplikacijoms, pablogėti bendrai paciento sveikatos būklei“, – sako E. Kunčiuvienė.

Vis dažniau prioritetą teikia kokybei, o ne kainai

E. Kunčiuvienė pastebi, kad patys sudėtingiausi atvejai yra kompleksinio gydymo reikalaujančios situacijos, kai prie burnos ertmės gydymo turi prisidėti keletas aukščiausios kvalifikacijos specialistų – implantologų, chirurgų, protezuotojų. Tokiais atvejais gydymo kaina gali siekti ne vieną tūkstantį eurų.

„Išgydyti vadinamąsias „dantų skylutes“ yra visiškai nesudėtinga ir neskausminga nei pacientui, nei jo piniginei. Tačiau pačių smulkiausių dantų pažeidimų negydant, jie plinta ir gali sukelti uždegimą, o vėliau – ir rimtas komplikacijas, kurios lemia skausmingą pūlinių atsiradimą ar net dantų praradimą. Dėl to pacientams visuomet rekomenduojame užbėgti įvykiams už akių ir pas odontologą lankytis profilaktiškai – bent 2 kartus per metus“, – sako E. Kunčiuvienė.

Ji pripažįsta, kad pacientai, kuriems reikalingas planinis dantų implantavimas ar protezavimas, įvairios chirurginės procedūros ar ortodontinis gydymas, paslaugas ir siūlomas medžiagas renkasi ne tik pagal kokybę, bet ir pagal kišenę. Tiesa, anot jos, vis daugiau gyventojų renkasi netaupyti sveikatai ir siekia gauti aukščiausios kokybės gydymo paslaugas. Tam pacientai dažnai renkasi finansinę naštą sumažinantį atsiskaitymą už paslaugas dalimis.