Rygoje vyksianti didžiųjų duomenų konferencija paklos pamatus Europos lyderystei dirbtinio intelekto srityje

Rygoje birželio 26–28 dienomis įvyks ambicingiausias Europos didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto srities renginys – viešojo ir privačiojo sektorių partnerių aukščiausiojo lygmens susitikimas dėl didžiųjų duomenų (VPSPALASDD). Jame dalyvaus apie 200 didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto srities specialistų ir Europos Sąjungos (ES) politikų. Konferencijos tikslas – nustatyti dirbtinio intelekto sritis, kuriose Europa gali tapti pasauline lydere, ir kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę šiai lyderystei užtikrinti.

„Kaip vieni iš šios konferencijos organizatorių, didžiuojamės galėdami pirmą kartą Baltijos šalyse, Rygoje, suburti iškiliausius didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto srities protus. Tai yra ypatinga galimybė kartu su kitais susitikimo dalyviais išsiaiškinti, kaip pasitelkiant didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą spręsti Europos ekonomines ir socialines problemas.

Mums ypač svarbu, kad dirbtinis intelektas būtų suderinamas su pagrindinėmis Europos vertybėmis ir vienodai gerai suprastų tiek didžiąsias, tiek mažąsias kalbas. Latvijos viešojo ir privačiojo sektorių inovacijos gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, kaip kurti daugiakalbį dirbtinį intelektą“, – sako „Tilde“ valdybos pirmininkas Andrejus Vasiljevas.

Konferencijoje bus aptariama, kaip pradėti visos Europos didelių ir mažų įmonių, startuolių, mokslinių tyrimų centrų ir švietimo įstaigų didelio masto bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje (DI VPSP), o diskusijose dalyvausiantys ekspertai kurs Europos lyderystės strategiją, kuria bus siekiama didinti Europos šalių konkurencingumą su didžiosiomis ekonomikomis (JAV, Kinija ir kt.). Konferencijos metu vyks įvairūs seminarai, inovacijų paroda, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės didžiųjų duomenų srityje iniciatyvinio komiteto posėdis.

Aukščiausio lygmens susitikime taip pat dalyvaus tokios didžiausios tarptautinės įmonės kaip SAP, „Siemens“, „Boeing“, „Philips“ ir kt., bei didžiausių organizacijų – Daiktų interneto forumo („IoT Forum“), Didžiųjų duomenų vertės asociacijos, „euRobotics“, Pasaulinio žiniatinklio konsorciumo („World Wide Web Consortium“) – mokslininkai, Europos Komisijos sprendimus priimantys pareigūnai bei pagrindinių mokslinių tyrimų centrų, pvz., Harvardo universiteto ir Vokietijos dirbtinio intelekto centro, atstovai.

Didžiųjų duomenų ekonomikos sukūrimas yra vienas iš pagrindinių EK tikslų, o 2016–2020 m. numatyta į šią sritį investuoti daugiau nei 2,5 mlrd. EUR. Siekdama šio tikslo EK sudarė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę su įmonėmis ir akademine bendruomene. Kitame finansavimo laikotarpyje (2021–2027 m.) planuojama sutelkti dėmesį į dirbtinio intelekto sritį ir gerokai didinti mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą.

Aukščiausiojo lygmens susitikimą organizuoja Didžiųjų duomenų vertės asociacija ir Europos Komisija, bendradarbiaudamos su pirmaujančia Europos kalbinių technologijų bendrove „Tilde“ ir Latvijos Respublikos aplinkos ir regioninės plėtros ministerija. Daugiau informacijos apie aukščiausiojo lygmens susitikimą ir išsamią programą rasite čia.

Apie Didžiųjų duomenų vertės asociaciją

Didžiųjų duomenų vertės asociacija (BDVA) – tai tarptautinė pelno nesiekianti pramonės Europos organizacija, turinti 200 narių, kurioje proporcingai atstovaujamos didelės, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat mokslinių tyrimų ir naudotojų organizacijos. BDVA yra EK partnerė, atstovaujanti privačiajam sektoriui įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės didžiųjų duomenų vertės srityje programą.  BDVA bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė didžiųjų duomenų vertės srityje pagrįsta bendra vizija pasiekti, kad Europa taptų pasaulinė lyderė kuriant didžiųjų duomenų vertę.

Apie „Tilde“

„Tilde“ yra BDVA narė ir vietinė aukščiausiojo lygmens susitikimo dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės didžiųjų duomenų srityje organizatorė. „Tilde“ skatina Europos kalbų technologijų naujoves. „Tilde“ kuria natūralių kalbų apdorojimo technologijas, pvz., mašininį vertimą ir pažangius virtualiuosius asistentus, remia kalbų įvairovę skaitmeniniame amžiuje ir skatina viso pasaulio klientų daugiakalbį bendravimą.