Rykantų biblioteka paminėjo Lietuvos žydų istorijos metus

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet minėsime didžiojo Lietuvos rabino, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) 300-ąsias gimimo metines, nusprendė 2020-uosius paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Vilniaus senamiestyje yra Gaono gatvė. Nedidelis paminklas Gaonui stovi Žydų gatvėje. Gaonas palaidotas Sudervės kapinėse. Tačiau kas tas Gaonas?

Hebrajų kalba Gaonas reiškia milžinas. Žodis rašomas iš didžiosios raidės, pabrėžiant nepaprastą pagarbą jo atradimams ir padarytai įtakai. Vilniaus Gaonas – tai kreipinys, o ne tikrasis vardas. Tikrasis Gaono vardas – Rabi (rabi reiškia mokytojas) Elijahu ben Šlomo Zalman. Vilniaus Gaonas – vienas iškiliausių vardų judaizme praėjusį tūkstantmetį.

Šiemet rašytojas Rytis Sabas pristatė Lietuvos žydų bendruomenei savo knygą „Gaono kodas“. Ši knyga pasiekė ir Lietuvos knygynus bei bibliotekas. Romanas – lietuvio noras parodyti litvakų (Lietuvos žydų) reikšmę ne tik Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio istorijoje. Patrauklia visuomenei forma pateikta daugybė tikrų istorinių faktų apie Vilniaus, Želvos ir Ukmergės žydų bendruomenes, apie jų nuopelnus mokslui ir istorijai. Knyga pasakoja apie protą jaukiančius nuotykius ir paslaptingą Vilniaus Gaono palikimą, apie slaptus šventųjų raštų kodus.

Rykantų bibliotekos darbuotoja bandė kurstyti vaikų susidomėjimą žydų istorija. Pirmiausiai bibliotekininkė papasakojo vaikams apie žydų valstybę – Izraelį bei Izraelio sostinę. Vaikams parodyta, kaip atrodo valstybės vėliava, žydų simbolis – Dovydo žvaigždė. Vasaros skaitymų ciklo „Vasara su knyga“ trečio susitikimo metu vaikams buvo pristatyta B. Weitz knyga „Aš domiuosi pasaulio religijomis. Pasikaustyk ir kalbėk“. Knygoje atsakoma į klausimus, ką reiškia sąvoka „religija“, kokie ritualai, simboliai, relikvijos, šventės ir papročiai būdingi įvairioms pasaulio religijoms. Kiekviena religija – tai tam tikra gyvenimo filosofija, mokymas, kaip gyventi dorai ir laikytis tam tikrų priesakų.

Popietės metu kalbėta buvo ir apie seniausią rašytinę žydų religiją pasaulyje – judaizmą. Vaikai sužinojo, kad žydų Dievas vadinasi Jahve, o šventoji žydų knyga su įstatymais – Tora, žydų maldos namai – sinagoga, o dvasininkas – rabinas, šventadienis – šabas (pas žydus tai šeštadienis, žydams šeštadienis 7 savaitės diena). Vaikai galėjo pačiupinėti ir pamatuoti žydišką jarmulką, kitaip kipą (plona apvali kepuraitė).

Bibliotekininkė išvardino hebrajų bei jidiš kalbas, kuriomis susikalba žydai. Užsiminė apie žydų rašybos ypatumus (rašo iš dešinės į kairę). Parodė vaikams, kaip atrodo jų knygos, žydų abėcėlė, skaičiai.

Bibliotekininkė akcentavo, kad Lietuvoje gimė, gyveno ir kūrė daugybė žydų, kurių indėlis į mūsų šalies bei pasaulio mokslą ir kultūrą yra labai svarbus. Šiuo metu žydų bendruomenė Lietuvoje yra gausi, šalia mūsų gyvena apie 5 tūkstančiai žydų.

Už vaizdinę medžiagą Rykantų biblioteka dėkoja savo skaitytojui Lukui, kuris mokosi Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje.