Rykantų bibliotekoje – apie kovas dėl nepriklausomybės
Seimas paskelbė 2019-uosius Lietuvos nepriklausomybės kovų atminimo metais. Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlio įvertinimą Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą. Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovose. Lietuvos nepriklausomybės kovos – karai su bolševikais, bermontininkais bei lenkais.
Lietuvos nepriklausomybės kovų atminimui Rykantų bibliotekoje buvo surengtas paminėjimas „Kovos su lenkais pietiniame fronte“. Į renginį susirinkę dalyviai trumpai susipažino su istoriniais įvykiais: kaip 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kodėl 1918 m. lapkritį buvo kuriama LR kariuomenė, apie pirmuosius savanorius ir šauktinius, apie 1919 m. kovas dėl Vilniaus bei demarkacines linijas.
Tikrai ne visi aplinkinių kaimų gyventojai girdėjo, kad viena iš demarkacinių linijų ėjo 5 km nuo Rykantų, Lazdėnų kaime, kur apylinkėse kariaujančios pusės praliejo daug kraujo. Paminėjimo dalyviai papasakojo, ką iš savo tėvų girdėjo apie demarkacinę liniją, kaip abipus linijos gyvenantys žmonės vogčiomis bendravo su kitapus likusiais giminėmis bei šeimos nariais, kaip jauni žmonės sienos nepaisė ir vakarais slaptomis traukdavo seniai pramintais takais. Susirinkę bibliotekos lankytojai sužinojo, kad dabartiniai Lazdėnai kažkada vadinosi Zawiasy (Vyriai).
Susirinkusiems priminta, kaip 1920 m. spalio 9 d. Vilnių užėmė Liucjanas Želigovskis, o Kaune prasidėjo masinė Lietuvos kariuomenės mobilizacija. Lietuviai ruošėsi į griežtą kovą su lenkais. Žiaurios kautynės fronte tarp Vilniaus ir Kauno vyko nuo spalio 16 d. iki spalio 17 d. ryto. Tuomet didelės lenkų jėgos su šarvuočiais puolė ir užėmė Rykantų geležinkelio stotį, kurią lietuviai atgavo Tik apsigynus nuo visų priešų, ketinusių užgrobti Lietuvos žemę, atėjo diplomatinis Lietuvos valstybingumo pripažinimas. Lietuvos kariuomenė suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Nepriklausomybės kovų karių atminimas yra gyvas, tai liudija Elektrėnų savivaldybės teritorijoje iki mūsų dienų likę trys Lietuvos nepriklausomybės kovų karių kapavietės – Vievio, Jagėlonių ir Ausieniškių kapinėse. Būtent Vievio kapavietėje daugiausia palaidota Trečiojo pėstininkų pulko karių, žuvusių kautynėse su lenkais ties Rykantais 1920 m. spalio mėnesį.
