Rykantuose paminėta Pašto diena
Pasaulinė pašto diena minima spalio 9-ąją, nes būtent tą dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga – Tautų Sąjungos specializuota institucija, skirta tarptautiniams pašto ryšiams organizuoti ir tobulinti. Pašto istorija, per palyginti trumpą laiko tarpą, „nuėjo“ stulbinančiai progresyvų kelią – nuo pašto karietomis vežiojamų laiškų iki elektroninio pašto, kuriuo laiškas gavėjui išsiunčiamas akimirksniu. Pasaulinei pašto dienai paminėti Rykantų bibliotekoje buvo surengta popietė „Nuo pašto karvelio iki elektroninio laiško“. Rykantai ilgus metus turėjo savo paštą, kuris buvo svarbiausia įstaiga kaime. Sakoma, kad Rykantų pašto skyrius pradėjo veikti grąžinus Lietuvai Vilniaus kraštą.
Žurnalistei Erikai Lozovskai Rykantų kaimo gyventoja Zofija Jachimovič (g. 1929–2010) pasakojo, kad paštas Rykantuose buvo atidarytas 1956 m., o ji, dvylika metų, buvo pašto vadove ir kartu laiškaneše. „Per daugelį darbo metų aš visko mačiau. Prisimenu, kaip kai kuriuos laikraščius ir žurnalus žmonės tiesiog privalėdavo prenumeruoti. Taigi, norėdama išsaugoti paštą ir turėti darbą, už savo pinigus išrašydavau laikraščius nepažįstamiems žmonėms“, – pasakojo Zofija žurnalistei.
Zofijos prisiminimus yra surašiusi ir bibliotekininkė Barbara Jocienė. Juose moteris buvo minėjusi ir tuos laikus, kai laikraščiai dar nebuvo pristatomi į paštą, o reikėjo važiuoti traukiniu ir pačiai juos atsiimti Lentvaryje.
Kažkurį laiką, po Z. Jachimovič, Rykantų pašto viršininke yra dirbusi ir ponios Zofijos sesuo Irena Gornatkevič-Kuleš. Vėliau viršininke tapo Angelė (pavardės sužinoti nepavyko), tuo metu laiškaneše dirbo Stefanija Žarska.
Siekdama išsaugoti istorinius atsiminimus apie Rykantų paštą, biblioteka suorganizavo susitikimą su Rykantų pašto skyriaus buvusiais darbuotojais. Į susitikimą su bibliotekos lankytojais atvyko Janina Perednienė, Marija Kobyfienė, Beata Vitkauskienė, Stanislava Vaitiekaitienė bei Albina Lučkovskienė. Atvykusiąsias pasitiko atvirukų paroda „Šildantis atsiminimo ženklas“. Tai – žmonių išsaugotų atvirukų, gautų įvairių švenčių proga, paroda. Atvirukuose atsispindi įvairūs nuoširdžiausi linkėjimai bei sveikinimai, surašyti lietuvių ir lenkų kalbomis. Juos galima buvo perskaityti, apžiūrėti ant atvirukų išlikusius pašto ženklus. Tie, kurie domisi filatelistika, galėjo pavartyti skaitytojų išsaugotus ir noriai bibliotekai paskolintus pašto ženklų albumus.
Daugiametė Rykantų pašto skyriaus viršininkė Janina Perednienė dirbo Rykantų pašte nuo 1968 m. Ji atvažiavo į Rykantus iš Kazokiškių kaimo, kur du metus dirbo Kazokiškių pašto skyriuje. Rykantų pašto pastatas tapo ir jos pirmais namais Rykantuose, nes vienas iš pašto kambarių buvo skirtas jai apsigyventi. Tik apie 1980 m. Janina su šeima persikraustė į savus, naujai pastatytus, namus. Moteris ir šiandien prisimena laikus, kai per dvi minutes, kol traukinys sustodavo išleisti atvykusiųjų, reikdavo atsiimti paštui skirtas siuntas Rykantų traukinių stotelėje. Tuo metu jai labai padėdavo vaikai, broliai Likšai, kurie gyveno prie geležinkelio. Jie surinkdavo iš traukinio išmestus siuntinius bei padėdavo pristatyti į paštą. Ilgus metus Janina pašte rūpinosi viskuo – iš gyventojų priėmė įmokas už komunalinius mokesčius, mokėjo pensijas bei išmokas, kūreno krosnį, valė, pardavinėjo pašto ženklus, dantų šepetėlius, užrašų knygeles ir darė visą kitą, ką tik jai pavedė Trakų rajono paštas. Rykantų paštui netrūko klientų. Paštas, savo klestėjimo laikais, turėjo vieną iš trijų pirmųjų telefonų kaime (antrasis telefonas buvo mokykloje, trečiasis – pas gyventoją Stanislavą Masalską).
Tuo metu pašto laiškaneše dirbo Genoefa Palevska iš Lazdėnų, kuri Rykantų pašto skyriuje pradirbo trisdešimt trejus metus. 1988 m. prie jos prisijungė Marija Kobyfienė iš Rykantų, kuri atidavė paštui 18 metų. Ji kasdien pas adresatus keliavo pėsčiomis, o į aplinkinius kaimus kartais ir dviračiu. Paklausta žurnalistės E. Lozovskos apie savo darbą, tuo metu ji sakė: „Kaip žinote, šiandien nėra lengva gauti darbo, todėl aš laiminga, kad dirbu“. Marijai dažnai nešioti spaudą padėdavo jos vyras.
Genoefą vėliau pakeitė laiškanešė iš Lazdėnų, Albina Lučkovskienė, kuri Lazdėnuose ir Paneriškėse nešioja paštą iki šiol. Kartu su Albina ilgą laiką dirbo ir jos vyras Vitold Lučkovskis. Laiškanešiais Rykantuose yra dirbę ir Stanislava Bedulska iš Žemųjų Semeniukų bei Bronislavas Sinkevičius ir Zenonas Jasinskis iš Rykantų. Susirinkusiųjų atmintyje liko ir Vaclovo Zmejevskio, Viktoro Filopovičiaus, Lilijos Griškevič pavardės.
2005 m. prie laiškanešių kolektyvo prisijungė, gerai šiandien apylinkės gyventojams pažįstama, Stanislava Vaitiekaitienė, kuri jau beveik 15 metų aptarnauja Rykantų, Vosyliukų, Valų, Selioviškių, Dėdeliškių ir Balčiūnų kaimus. Ji pažįsta kiekvieną gyventoją, myli savo darbą ir visada yra geros nuotaikos bei dirba su šypsena veide.
2012 metais, Janinai Perednienei išėjus į užtarnautą pensiją, jos veiklą perėmė nauja darbuotoja – Beata Vitkauskienė, kuri pašte dirbo iki 2017 metų vidurio, kai paštą uždarė po atliktos veiklos ir avarinės pastato būklės analizės. Likvidavus paštą, pasigirsdavo kalbų, kad pastatą norėta ir nupirkti, ir išnuomoti, ir Europos lėšomis renovuoti, bet Vilniaus centrinis paštas, kuriam priklauso mūsų skyrius, nesileido į diskusijas. Yra tvirtinančių, kad pašto pastatas įtrauktas į Lietuvos paveldo sąrašą, nes paminklosaugos atstovai kartais atvažiuoja daryti pastato nuotraukų. Šiandien mūsų paštas yra apleistas, su išdaužytais langų stiklais, vis labiau byrančiu sienų tinku. Rykantų gyventojų dėka pastato teritorija yra reguliariai tvarkoma ir prižiūrima.
Bibliotekoje liejosi prisiminimai, netilo pasakojimai. Dalyvės, prisimindamos praeitį, padėjo bibliotekininkei susisteminti jau turimą medžiagą apie Rykantų paštą ir pašto darbuotojus bei papildė ją savo prisimintais faktais, datomis, pavardėmis, įvykiais. Moterys gailėjosi, kad taip nedaug nuotraukų pavyko išsaugoti iš tų senų, bet joms labai brangių, laikų.
