S. Eidrigevičiaus menų centro kūrybinės dirbtuvės atsakė į daugelį klausimų
Iki birželio 30 d. Panevėžyje, G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje eksponuojami S. Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) kūrybinių dirbtuvių rezultatai – kelios versijos, kaip galėtų atrodyti SEMC. Kūrybines dirbtuves organizavo Architektūros kokybės vystymo asociacija su Panevėžio miesto savivaldybe. Susipažinti su architektų vizijomis kviečiame nuo 9 iki 18 val.
Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusios architektų komandos pateikia skirtingus architektūrinius-urbanistinius SEMC scenarijus.
Studija „Processoffice“ (V. Biekša, R. Kilčiauskas, M. Kanevičius, A. Dovydavičiūtė, E. Matulaitytė, Vilnius) tyrė, kaip SEMC galėtų įsikurti kino centro „Garsas“ pastate jį rekonstruojant. Pristatyti 3 variantai: „Garso“ pastatas pritaikomas iš esmės nekeičiant modernistinio pastato architektūros ir vidaus erdvių parametrų („Garsas“); pastatas rekonstruojamas maksimaliai išnaudojant tūrio parametrus, juos papildant naujomis funkcijomis bei subtilia fasadų intervencija („Garsas+“); nuardyti priekinę pastato dalį ir panaudoti tik įspūdingą pastato pagrindinės salės tūrį, jį pritaikant ekspozicijai („Dėžė“). Šios komandos darbas parodė, kad veik nekeičiant pastato parametrų galima čia įkurdinti mažesnio ploto centrą. Kartu „Processoffice“ palygino panašaus kaip Panevėžys dydžio kitų šalių miestų menų centrus. Išryškėjo tendencija, kad šie neviršija 3500 kv. m ploto, todėl ir SEMC siūloma kurti ne didesnį.
Studija „ARCHES“ (E. Neniškis, A. Liola, A. Brazauskaitė, E. Geštautaitė, A. Marma, A. Kazickas, Vilnius) ieškojo būdų, kaip pastatyti menų centrą šalia „Garso“ pastato. Išnagrinėjusi aplinką, lankytinus kultūros taškus grupė nutarė, kad SEMC vieta yra pačiame veiklų sūkurio centre. Architektai pasiūlė aplink esamą pastatą statyti vieno aukšto priestatą, šalia kurio formuoti aikštę – kolonomis ribojamą meno kiemą (kompleksas būtų per 5000 kv. m). Pastato stogas irgi būtų naudojamas SEMC veiklai, fasadai taptų menininko kūrinių projekcijų ekranais, ekspozicine erdve – „Stasio drobėmis“. „ARCHES“ tyrimų išvada – šioje vietoje galėtų tilpti net 10 000 kv. m pastatas, tad viskas priklausytų nuo turinio.
Studija „METRO architektūra“ (J. Biliūnas, T. Džiugytė, P. Kisielis, A. Mačiulis, D. Gudavičiūtė, Vilnius) SEMC planavo vietoj kino centro „Garsas“. Suprojektuotas visas kompleksas šalia pastato, o viduje – skirtingo mastelio ir funkcijų viešosios erdvės: 2 skverai, reprezentacinis ir vidinis kiemai (pastarasis kartu taptų ir vidaus ekspozicinių erdvių tęsiniu). Dinamiška pastato forma būtų kuriama atsižvelgiant į aplinką, mastelius, S. Eidrigevičiaus kūrinių motyvus, Kranto, Respublikos g. ir Senvagės sankirtą. Kaip ir „ARCHES“, brėžė aktyvią jungtį tarp Respublikos ir Kranto g. Akcentavo, kad Kranto g. – potenciali Panevėžio kultūros alėja, kur jau dabar veikia nemažai kultūros taškų, o šių turėtų tik daugėti.
Jungtinis Panevėžio architektų kolektyvas „Iš arčiau“ (A. Narkevičius, A. Gabrėnas, V. Stankevičius, A. Gabrėnienė, D. Malinauskas) SEMC ieškojo visiškai kitos vietos. Pasirinkta santuokų rūmų teritorija. Pirmiausia dėl to, kad ši erdvė taip ir liko „išdarkyta po istorijos lūžių“. Vieta patraukli, nes šalia judrios Respublikos g., kurioje stovi ne vienas kultūros objektas. SEMC būtų sudėtingas kompleksas, suliejantis skirtingas epochas, architektūrines raiškas.
Kūrybinių dirbtuvių ekspertė urbanistė doc. dr. Dalia Dijokienė pripažįsta, jog visų kolektyvų projektai galėtų būti realizuojami – kiekvienas turi vertingų idėjų, jas sujungus į vieną galima gauti tikrai gerą rezultatą. O stambiam objektui reikalinga viešoji erdvė aplink, kuri taptų urbanistinės struktūros trūkstama dalimi. Dėl Panevėžio architektų darbo, ekspertės nuomone, turėtų apsispręsti Savivaldybė – kuris neracionaliai naudojamas pastatas galėtų transformuotis į SEMC.
Kitas ekspertas – architektas, portalo pilotas.lt vadovas Audrys Karalius – rekomenduoja SEMC kurtis kino centro „Garsas“ teritorijoje, mat čia susidaro „skirtingų interesų mazgas, o kuo daugiau kryžiuojasi įvairūs interesai, tuo geriau, nes tai lemia ir gausesnį lankytojų ratą“.
Kas siūloma Savivaldybei? Tarptautinės svarbos centras turėtų užimti deramą vietą mieste – kultūros kryžkelėje, gal net tarptautinėje. SEMC kurti „Garso“ vietoje, su esamu statiniu ar be, statyti 3500-10 000 kv. m pastatą.
Kokių paskirčių SEMC galėtų būti? Pasak Lietuvos dailės istoriko, muziejininko, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus, Stasio Eidrigevičiaus draugo Osvaldo Daugelio, nereikėtų apsiriboti daile: „Pagalvokite apie tokias papildomas paskirtis, kaip koncertų ar kino salės, nes edukacija jau seniai tapo ne kita funkcija, o pagrindinės paskirties natūrali tąsa, kuria užsiima kiekvienas solidesnis kultūros centras ar pažangesnė biblioteka“.
Šiuo metu Savivaldybė dirba ties išplėstine menų centro veiklų koncepcija, kad SEMC būtų išskirtinis, novatoriškas įvykis ne tik Lietuvos kontekste. O kūrybinių dirbtuvių rezultatai, pasiūlymai, ekspertų išvados pasitarnaus skelbiant SEMC architektūrinių idėjų konkursą.
Svarbu, kad išliktų sąlytis su paties menininko paveikslu. Kaip viename laiškų rašo S. Eidrigevičius, „būsimasis pastatas turi tapti naujos, įdomios architektūros pavyzdžiu, įvykiu architektūros pasaulyje, Panevėžio centrine akimi, svarbiu tarptautinėje panoramoje; pastato forma turi iškilti virš miesto lyg malūno bokštas, lyg naujos bažnyčios siluetas, jis negali ištirpti miesto pilkumoje, negali suvienodėti. Čia toks mano mąstymas, toks noras, toks siekimas, toks prašymas, toks maldavimas, toks kelias, toks švyturys“.
