Sakau ačiū Putinų gimnazijai…

Paskutinis skambutis… neišvengiamai ateina kaip pavasaris. Ateina kas metai ir būna vienintelis, su niekuo nepalyginamas. Šventinis šurmulys gal ir panašus į daugelį buvusių, tačiau jis drauge ir kitoks, ypatingas. Ypatingas todėl, kad nuaidėjęs skambutis primena – baigėsi nerūpestingas mokyklinis gyvenimas.
Abiturientai palikdami gimnaziją sako, kad pasiges nuoširdaus bendravimo su mokytojais, pasiilgs draugų ir veiklos, kuri juos užaugino bei suteikė mokykliniams metams prasmę.
„Norėčiau padėkoti savo gimnazijai, nes ji suteikė galimybę pažinti tai, kas prieš dvejus metus atrodė nereikšminga. Mokyklos mokytojai padėjo stiprius kritinio mąstymo pagrindus, labai miela, kada mano mintys ar pasaulio matymas pasirodė ir kitiems teisingas bei unikalus. Turėti akis, kurios degtų noru gyventi – štai ko visą laiką mane mokė šios mokyklos mokytojai.”
Ernestas Milius, IV b klasės mokinys
„Šiandien aš jau baigiu mokyklą… Prisimenu, kai atėjau Rugsėjo pirmąją į Putinų gimnaziją, čia viskas dar buvo nauja, nepažįstama. Jaučiausi kiek nedrąsiai, bet džiaugsmo suteikė tai, jog atėjau ne vienas, o su savo draugais, kurie taip pat mokosi šioje mokykloje ir ją baigia kartu su manimi. Visos dienos, prabėgusios šioje gimnazijoje, buvo įspūdingos bei įsimintinos. Mokykliniai metai tikriausiai giliai įstrigo ne tik mano mintyse, bet ir gyvenime. Žinoma, kartais pristigdavo noro eiti į mokyklą, tačiau visuomet atrasdavau nors trupinėlį valios ir nueidavau, nes žinojau, kad tai mano pareiga.
Putinų gimnazija man įsiminė dėl draugiškos, padedančios bendruomenės, visuomet paslaugių mokytojų, suprantančios, paguodžiančios bei palaikančios kuratorės. Ši gimnazija visiškai suformavo mane kaip asmenybę, nes suteikė galimybę pasirinkti tai, ko norėsiu ateityje. Todėl su didele pagarba bei liūdesiu dabar turiu palikti mokyklą ir keliauti toliau. Esu be galo dėkingas Putinų gimnazijai ir visuomet prisiminsiu ją tik geriausiai.”
Ignas Mičiulis, IVf klasės gimnazistas
„Norėčiau padėkoti savo gimnazijai už tai, kad ji išmokė nebijoti klaidų – tik klysdama ir iš klaidų besimokydama, galiu atrasti naujus kelius ir takelius. Juk mokykla – tai erdvė, kurioje gali skleistis kiekvieno besimokančio kūrybiškumas, čia problemos ir klausimai sprendžiami bendradarbiaujant. Tad mokykla mane paskatino originaliai mąstyti, ieškoti ir atrasti novatoriškų sprendimų.”
Ligita Prapiestytė, IVa klasės mokinė
„Prieš ketverius metus atėjau į šią mokyklą. Buvau labai sutrikusi ir išsigandusi. Kaip dabar prisimenu savo buvusio auklėtojo Tado Šikšnelio žodžius pamačius mane: „O varge.. Dabar tai bus problemų”. Džiaugiuosi, kad problemų nebuvo, greitai pritapau prie senbuvių mokinių ir susiradau daug naujų draugų. Dabar baigiu gimnaziją ir jaučiuosi lyg išsikraustyčiau iš savo namų. Liūdna palikti mylimus mokytojus, draugus, senas patalpas. Sakau ačiū savo mokyklai, kad dabar esu ta, kas esu. Mokykla man suteikė sparnus.”
Guoda Bobinaitė, IVf klasės gimnazistė
„Gimnazija mums suteikė galimybę pažinti nuostabius mokytojus, sutikti naujų draugų, su kuriais drauge patyrėme nepamirštamų akimirkų. Be to, mokykla leido nuolat tobulėti, atrasti save, savo ir „meniškąją, ir moksliškąją asmenybės pusę”, ją visapusiškai atskleist mokyklos, miesto bei šalies gyvenime. Ačiū gimnazijai, nes padėjo suvokti, ko iš tiesų norime iš gyvenimo, išmokė pasitikėti žmonėmis ir visada skatino judėti pirmyn, siekiant savo tikslų.”
Rasa Insodaitė ir Miglė Dambrauskaitė, IVe klasės mokinės
Linkime abiturientams sėkmės, nes šiuolaikinėje visuomenėje nestandartiškai, kūrybiškai mąstantis, plataus akiračio žmogus yra vertinamas labiausiai.