Sakralinis Rožinio slėpinių parkas kviečia pagerbti kardinolą V. Sladkevičių

Antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių kaime (Kaišiadorių r.) įrengtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas, tapęs kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo ir pagerbimo vieta. Ar šiais Seimo paskelbtais Vincento Sladkevičiaus metais kardinolo tėviškė ir čia veikiantys vienuolių eucharistiečių rekolekcijų namai sulaukė daug dėmesio?

Apie 10 hektarų

Sakralinio Rožinio slėpinių parko teritorija Guronyse yra apie 10 hektarų – maždaug tokia, kiek kažkada antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėvas Mykolas turėjo žemės. Parką puošia nedidelis jaunas miškelis, gėlynai ir keli tvenkinukai. Lankytojai čia gali atvykti į rekolekcijas pas vienuoles eucharistietes (Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija), kurios reziduoja Guronyse ir tvarko visą šią erdvę, ar užsukti šiaip pasivaikščioti, pasimelsti Rožinio slėpinių kelyje. Sakraliniu Rožinio slėpinių keliu-parku įamžintas ne tik kardinolo atminimas, bet ir jo labai branginta rožinio malda, kurią kardinolas V. Sladkevičius laikė gražiausiu pasveikinimu Dievo Motinai. Tai padaryta Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio, šias pareigas perėmusio iš Vincento Sladkevičiaus, iniciatyva. Vyskupas emeritas sakė, kad mintis įkurti sakralinį Rožinio slėpinių kelią-parką kilo 2002 metais. Tada vysk. J. Matulaitis asmeninėmis lėšomis iš kardinolo artimųjų įsigijo žemės sklypą, kuriame gyveno Sladkevičiai. Joje buvo du pilkapiai ir gilus melioracijos griovys. Tais pačiais metais kreiptasi į Kaišiadorių savivaldybės architektą Stasį Petrauską dėl sakralinio parko projekto parengimo. „Kai žemė buvo asmeninė nuosavybė, buvo lengviau ją tvarkyti. 2007 metais padovanojau ją vyskupijai“, – pastebėjo vyskupas emeritas.

2006 metų rugpjūtį, minint Kaišiadorių vyskupijos 80-mečio sukaktį, kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje buvo pašventintas Rožinio slėpinių kelias-parkas.

Kardinolo mylėtą vietą lanko turistai

Sakralinis Rožinio slėpinių kelias-parkas yra vienas lankomiausių piligriminių ir turistinių objektų Kaišiadorių krašte. Informacinis stendas vos žengiant į jį pristato antrojo Lietuvos kardinolo gyvenimo kelią.

„Stengėmės tinkamai įamžinti kardinolą Vincentą Sladkevičių. Jis buvo to vertas – gerbiamas, mylimas, norėjosi gražiai įprasminti jo pėdsakus ir gimtinę. Jis labai mylėjo šį kraštą, „Kaišiadorių aidams“ 1989 metais buvo sakęs, kad jam sunku buvo palikti savo tėviškę, su kuria suaugo savo šaknimis. Čia amžino poilsio atgulė jo tėvelis ir motinėlė. Esą jokios audros nepajėgtų išrauti tų šaknų, kuriomis jis suaugęs su brangiais kraštiečiais“, – pasakojo Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis.

Jis pastebėjo, kad ir Šventajame Rašte klausiama – argi žibintas atnešamas pakišti po ryku (lova) ar neįstatomas į žibintuvą. O kardinolas V. Sladkevičius daugybei žmonių buvo dvasinio gyvenimo žibintas savo pasišventimu, pasiaukojimu – norėjosi jį išryškinti. Tai ir daro jo tėviškėje įrengtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas.

Penkios koplytėlės ir Švč. Mergelės Marijos skulptūra

Rožinio slėpinių kelyje yra penkios koplytėlės. Dvidešimtyje paveikslų, nutapytų ketursienių gelžbetoninių koplytėlių išorinėse sienose (kiekvieno dydis yra 3,5×2,5 metro), rožinio slėpiniai menine forma sujungti su Bažnyčios gyvenimo ir Lietuvos istorija. Šių diptichų – dviejų dalių paveikslų – viršutinėje dalyje vaizduojamos biblinės scenos, istoriniai Katalikų Bažnyčios įvykiai, o apatinėje – tautos gyvenimo momentai. Paveikslai įtaigia menine kalba pasakoja apie svarbiausius religinius ir istorinius Lietuvos valstybei momentus. Visi paveikslai paaiškinti ir gana išsamiais tekstais.

Rožinio slėpinių kelio centre – Šv. Juozapo koplyčia, priešais kurią stovi ir Švč. Mergelės Marijos skulptūra su kardinolo herbu, kuriame vaizduojama ir jo tėviškė, bei užrašu: „Marija – visų tautų Motina“.

Švč. Mergelės Marijos skulptūrą sukūrė ir freskas koplytėlėse nutapė skulptorius ir tapytojas profesorius Antanas Kmieliauskas (1932–2019), dekoravęs Vilniaus universiteto knygyną „Littera“ ir VU rektorato iškilmių salę, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią, sukūręs Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios altorių, granitinę Mozės skulptūrą priešais Kernavės bažnyčią (Širvintų r.), Rainių kankinių koplyčios freskas (Telšių r.), Bistrampolio knygnešių koplyčios freskas (Panevėžio r.) ir daug kitų ryškių kūrinių.

Kviečia į rekolekcijas

Sakralinio Rožinio slėpinių kelio-parko pietinėje dalyje stovi dar du statiniai – vienuolių eucharistiečių namas ir rekolekcijų namai. Juose įrengta koplytėlė, kambariai ir valgomasis rekolekcijų dalyviams, taip pat ekspozicijų kambarys, kuriame veikia rožinių bei kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinė ekspozicija. Seserys eucharistietės Guronyse įsikūrusios nuo 2007 m. lapkričio 1 d.

„Ši vasara buvo „pilna“ rekolekcijų, o kaip bus žiemą, neaišku; Covid-19 įpratino prie netikėtumų. Ankstesniais metais užsisakyti vietą rekolekcijoms reikėdavo bent prieš metus, dabar daug rekolekcijų vyksta per ZOOM platformą, jose dalyvauja žmonės iš viso pasaulio“, – sakė vienuolė sesuo Gertrūda (Daiva Jakelaitytė), į Guronis atvykusi dar 2007 metų spalį su savanorių grupe, kuri tvarkė būsimo sakralinio parko aplinką, dirbo kitus darbus.

Kardinolui V. Sladkevičiui atminti

Vienas rekolekcijų namų kambarys skirtas kardinolui V. Sladkevičiui atminti. Jame pasitinka netoli durų esanti skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtos memorialinės lentos, kuri yra prie kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus-buto Kaune, kopija. Prie pat kambario lango stovi skulptoriaus Vlado Žuklio sukurtos kardinolo V. Sladkevičiaus skulptūros, stovinčios prie Kauno Arkikatedros, modelis. Ant kambario sienų pakabintose ir pastatytose vitrinose matome nemažai istorinių nuotraukų, kuriose įamžinti būsimojo kardinolo tėvai Uršulė ir Mykolas, pats Vincentas Sladkevičius – mokinys, Kunigų seminarijos studentas, ir įvairiais vėlesniais savo gyvenimo momentais.

Viena šio kambario siena skirta rožiniams. Dauguma jų priklausė įvairiems žymiems žmonėms: dovanotas Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II, jubiliejinis 2000 metų rožinis iš Romos, kunigo Juozo Zdebskio (1929 05 10–1952 09 21–1986 02 05) dovanotas rožinis, padarytas iš jo kalnuose rinktų akmenukų, prelato Jono Jonio (1912 08 11–1948 10 31–2005 11 08), vyskupo Antano Deksnio (1906 05 09–1931 05 30–1969 06 15–1999 05 06) ), kun. Broniaus Bulikos (1923 03 23–1947 04 05–1988 06 22) rožiniai. Greta ir gintarinis rožinis, kurį 1973 metais užsakė ir padirbdino Eucharistijos bičiuliai, Vilniaus Šv. Kryžiaus namų senjorų iš vilnos suveltas rožinis.

Sesuo Gertrūda pastebėjo, kad šį muziejuką įkuriant talkino Kaišiadorių muziejaus darbuotojai.

„Daugiau asmeninių kardinolo daiktų ir nuotraukų, jo pagerbimo ženklų galima pamatyti kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje-bute Kaune“, – sakė sesuo Gertrūda.

Vyko dvasiniai susitikimai

Šią vasarą Guronių rekolekcijų namuose vyko dvasinių susitikimų ciklas, skirtas kardinolui V. Sladkevičiui ,,Kuo aukštesnis pašaukimas, tuo aukštesni savęs išsižadėjimo krantai“. Jį vedė žurnalistė ir literatė Irena Petraitienė, knygų „Kardinolas“ ir „Padaryk mane gerumo ženklu“ autorė, kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus-buto Kaune vedėja. Susitikimų metu, pasitelkiant istorinius dokumentus, autentiškus atsiminimus ir liudijimus, buvo analizuojamas kardinolo V. Sladkevičiaus asmenybės brandos kelias, kunigystės pašaukimo ir ganytojiškos pareigos ypatumai, šios iškilios asmenybės gyvenimo ir tarnystės svarba XX amžiaus vidurio Lietuvos Katalikų Bažnyčios persekiojimo akivaizdoje.

Beje, kasmet gegužės ir spalio mėnesio sekmadieniais Guronyse vyksta Rožinio pamaldos, per kurias apeinamos Rožinio slėpinių koplytėlės. Jose tradiciškai dalyvauja ir Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis.

Ar Vincento Sladkevičiaus metais kardinolo tėviškė ir čia veikiantys rekolekcijų namai sulaukė daug dėmesio? Vienuolės eucharistietės nebuvo linkusios taip manyti, tikėtina, kad tam trukdė ir pandemija.

Viešėdami paskutinį spalio šeštadienį Rožinio slėpinių parke lankytojų nesutikome, vasaros sekmadienio vidurdienį įsitikinome, kad ir nesant jokių renginių žmonių jame pakanka, vienus ten savo automobiliu atvykusius pasižvalgyti žmones po keliolikos minučių keisdavo kiti. Beje, pasiekti sakralinį Rožinio slėpinių parką nesunku pėsčiomis ir iš Žaslių geležinkelio stoties; atstumas – vos kiek daugiau negu 3 kilometrai.

Guronių kaimas padidėjo

Beje, Guronys, kaip retas šalyje kaimas, pastaraisiais metais stipriai padidėjo – 2016 metų pradžioje Žaslių geležinkelio stoties gyvenamoji vietovė buvo panaikinta, o jos teritorija priskirsta Žaslių seniūnijos Guronių kaimo teritorijai. Tada Guronyse buvo 26 gyventojai, o Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje – 408. Šiuo metu Guronių kaime gyvenamąją vietą yra deklaravę 276 asmenys. Pasak Žaslių seniūnijos vyriausiosios specialistės Rasos Malinauskienės, Guronių kaime gyvena ir du asmenys Sladkevičiaus pavarde, tik dėl jos savininkų ryšių su antruoju Lietuvos kardinolu ji nedrįso nieko teigti.

Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius sakė, kad artimų antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus giminaičių (brolių ar seserų palikuonių) Guronyse, regis, nėra išlikę, tačiau tolimesnę giminystę su šia gimine, tikėtina, gali atsekti nemažai šiame krašte gyvenančių bendrapavardžių.