Šalies mastu Alytaus jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas vertinami gerai
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė Jaunimo politikos kokybės vertinimą (2015–2016 m.) Apžvalgoje įvertinta 43 Lietuvos savivaldybių jaunimo politikos kokybė.
Šios apžvalgos tikslas – pristatant ir apžvelgiant esamą jaunimo politikos situaciją vietos lygmeniu, skatinti savivaldybių viešosios politikos progresą. Jaunimo politikos kokybės vertinimas – galimybė savivaldybės administracijai inventorizuoti tam tikrus pagrindinius savivaldybės jaunimo politikos procesus, įsivertinti pažangą, tobulintinas sritis, nusimatyti tolimesnių veiksmų gaires.
Uždaviniai:
1. Surinktus duomenis pateikti kokybinės ir kiekybinės analizės išraiškomis.
2. Pateikti savivaldybių jaunimo politikos privalumus ir trūkumus.
3. Atsižvelgiant į išryškėjusią padėtį, pateikti objektyvias ir nešališkas rekomendacijas.
Siekiant palengvinti analizę, Lietuvos savivaldybės buvo išskirstytos, matuojant gyventojų pasiskirstymą kaimiškoje administracinio vieneto teritorijoje (11 psl.).
Savivaldybės buvo suskirstytos į kaimo regioną (gyventojų kiekis kaimiškoje teritorinio vieneto dalyje > 50 proc. visų sav. gyventojų), pusiau kaimo regioną (gyventojų kiekis kaimiškoje dalyje 50 proc., 15 proc.), miesto regioną (gyventojų pasiskirstymas kaimiškoje regiono teritorijoje < 15 proc.). Alytus priskiriamas miesto regionui.
Siekiant suvokti jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo padėtį nacionaliniu lygmeniu būtina ne tik kokybinė, bet ir kiekybinė analizė. Druskininkų, Marijampolės, Telšių r. ir Kauno miesto savivaldybėse vyrauja labai gera jaunimo politikos situacija. Tai gerieji pavyzdžiai nacionaliniu lygmeniu. Šalies mastu Alytaus miesto jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas yra 4 lygmens (vertinamas gerai) (22–23 psl.). Inovacijų srityje Alytaus m. šalies mastu – 3 lygmens.
Išskiriamos 8 prioritetinės sritys, bendrai užtikrinančios efektyvią, rezultatyvią jaunimo politiką:
1. Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas.
2. Galimybės jaunimui aktyviai dalyvauti politiniame, pilietiniame ir visuomeniniame gyvenime.
3. Informavimo, konsultavimo, orientavimosi, paramos ir pagalbos teikimo, instruktavimo, mokymo ir nukreipimo į kitas institucijas paslaugų, skirtų jauniems žmonėms, visuma.
4. Jaunų žmonių veiklos finansavimas.
5. Tarpžinybiškumas, tarpsektoriškumas.
6. Jaunimo mokymai ir konsultavimas.
7. Atlikti jaunimo tyrimai ir apklausos.
8. Taikomi nauji metodai, mokslinių tyrimų rezultatai, informacinės technologijos, užsienio šalių ar kitų Lietuvos savivaldybių geroji patirtis.
Jaunimo politikos kokybės vertinimų apžvalga 43 Lietuvos savivaldybėse
Alytaus miesto įvertinimo lygis pagal prioritetinę sritį, miesto regionų privalumai, trūkumai ir kt. pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė
| Prioritetinė sritis | Alytaus miesto lygis | Miesto regionų privalumai | Miesto regionų trūkumai | Geriausiai įvertintas miestas | Vidutiniškai įvertintas miestas | Blogiausiai įvertintas miestas |
| Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas
(17 psl.) |
4 | Didėjantis finansavimas įvairiai jaunų žmonių iniciatyvai ir projektams, didėjantis dėmesys jaunimo centrams ir atviroms jaunimo erdvėms, jų steigimui ir plėtrai. Skatinamas institucijų bendradarbiavimas.
|
Būtina atnaujinti teisės aktus, savivaldybių dokumentai turi būti rengiami remiantis tyrimais ir apklausomis, kurios parodo jaunimo poreikius.
|
Kaunas | – | Visaginas,
Panevėžys |
| Jaunimo galimybės aktyviai dalyvauti politiniame, pilietiniame ir visuomeniniame gyvenime
(24 psl.) |
4 | Didėjantis jaunimo įsitraukimas į jo poreikius tenkinančią veiklą, pastebimas pačių organizacijų aktyvumas, platus pasirinkimo spektras. Neformalus ugdymas – vienas iš stipriųjų miesto regiono savivaldybių indikatorių. Jauni žmonės įgyvendina vietos ir tarptautinę veiklą. | Socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Menkas projektų ir veiklos, skirtos darbui su socialinę atskirtį patiriančiais jaunais žmonėmis, finansavimas. Pastebimas jaunimo neaktyvumas politiniame savivaldybės gyvenime. Menkas finansavimas. | Alytus
Kaunas Klaipėda Palanga
|
Panevėžys
Šiauliai Visaginas |
– |
| Informavimo, konsultavimo, orientavimosi, paramos ir pagalbos teikimo, instruktavimo, mokymo ir nukreipimo į kitas institucijas paslaugų, skirtų jauniems žmonėms, visuma
(32 psl.) |
4 | Sklaida vyksta įvairiais informavimo kanalais, t. y. elektroniniu paštu, interneto svetainėmis, socialiniais tinklais, per spaudą ir t. t. Savivaldybėse informavimą ir konsultavimą užtikrina daug skirtingų įstaigų, institucijų, organizacijų, neformalių grupių. | Didelių informacijos srautų atrankos problema. Trys savivaldybės vis dar neturi internetinės informacijos teikimo platformos. Menkas informacijos sklaidos grįžtamasis ryšys, o adresatai – apatiški. Dviejose savivaldybėse nėra jaunimo informavimo centro. | – | – | Panevėžys |
| Jaunų žmonių veiklos finansavimas
(37 psl.) |
3 | Aiškiausias privalumas – bendradarbiavimas. Savivaldybės institucijos ir įstaigos įgyvendina horizontalią partnerystę su jaunimo ir su jaunimu dirbančiomis organizacijomis. | Didžiausias prioritetas skiriamas jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų įkūrimui, institucinė parama nenumato šių organizacijų ilgalaikio materialaus turto įsigijimo, neteikiama piniginė parama joms steigti, reorganizuoti. Nėra užtikrinamas pakankamas atvirų jaunimo centrų ir erdvių finansavimas ir darbo su jaunimu formų plėtra. Pastebimas tik etatų išlaikymas. Neužtikrinamas bendradarbiavimas ir naujų partnerių paieška nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. | Palanga | – | Panevėžys |
| Tarpžinybiškumas, tarpsektoriškumas
(44 psl.) |
3 | Pariteto principas išskirtas keturiose savivaldybėse kaip esminis privalumas. JRT sudaro įvairių sričių asmenys, kuriems aktualus jaunimo politikos formavimas bei įgyvendinimas. Kitas privalumas – kompetencijos vystymas, JRT nariai dalyvauja mokymuose, konferencijose ir seminaruose, semiasi gerosios patirties iš kitų, tiek Lietuvos, tiek užsienio atstovų. Labai svarbi informacijos sklaida. | Jaučiamas pasyvus jaunų žmonių įtraukimas į SJRT. Išryškėja aiškus formaliųjų kriterijų nebuvimas arba jų fragmentiškumas. Jaunimui aktuali informacija nėra sisteminama. Pastebimas SJRT neveiklumas. | – | – | Panevėžys |
| Jaunimo mokymai ir konsultavimas
(51 psl.) |
2 | Keturios savivaldybės identifikavo, kad vietos lygmeniu įgyvendinti mokymai buvo organizuoti atsižvelgiant į jaunimo poreikius. Reguliariai renkama informacija ir diskutuojama su jaunimo darbuotojais, lyderiais apie būtiniausių žinių, esminės kompetencijos gilinimą. Rezultatas – įvairaus profilio, tematikos mokymų organizavimas ir dalyvavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis vykstančiuose mokymuose. | Informacija apie mokymus nepasiekia tikslinės grupės arba pasiekia tik mažą dalį. Informacijos sklaida yra neefektyvi, nes viešinimas vyksta naudojantis minimaliomis vietos ir vidaus informavimo priemonėmis. Į mokymus nepakankamai pritraukiama suinteresuotų jaunų žmonių. Iš šios problemos atsiranda kita problema – menkas jaunų žmonių kompetencijos bei gerosios praktikos sklaidos užtikrinimas, minimalus grįžtamasis ryšys, įgytos kompetencijos įgyvendinimas veiklos kokybei. Nėra sukurtos kompetencijos kėlimo poreikių identifikavimo sistemos, todėl nesugebama jaunų žmonių sudominti dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokymuose. | Klaipėda | – | Panevėžys |
| Atlikti jaunimo tyrimai ir apklausos
(57 psl.) |
2 | Septyniose iš aštuonių savivaldybių yra įgyvendinami periodiniai tyrimai bei apklausos, kurių tematika skiriasi. Vienose savivaldybėse tyrimai labiau orientuoti į jaunimo poreikių identifikavimą, laisvalaikio ir užimtumo poreikių išsiaiškinimą, kiti – į problemų išaiškinimą. Dvi vertinimo grupės nurodė, kad vertinimus atlieka kompetentingos organizacijos arba ekspertai. | Trys vertinimo grupės pastebi, kad gauti rezultatai nėra panaudojami problemoms spręsi, neanalizuojamas pokytis tarp atliktų tyrimų. | – | – | Panevėžys |
| Taikomi nauji metodai, mokslinių tyrimų rezultatai, informacinės technologijos, užsienio šalių ar kitų Lietuvos savivaldybių geroji patirtis | 3 | Didžioji dalis nagrinėjamų inovatyvių metodų buvo susiję su elektroninių sistemų bei platformų diegimu, teikiamomis paslaugomis. Keliose savivaldybėse stengiamasi pritaikyti nacionalinių arba tarptautinių projektų gerąją praktiką. | Neaiškios inovacijų plėtros programos, menkas gerosios praktikos pritaikomumas, nežymios arba visiškai neegzistuojančios inovacijos, susijusios su jaunimo politikos plėtra. | Kaunas
Klaipėda Šiauliai |
– | Panevėžys |
Rekomendacijos, kurios turėtų tapti kiekvienos savivaldybės gairėmis, stiprinant jaunimo politikos situaciją vietos lygmeniu, atsižvelgus į JRD siūlymus pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė
| Rekomendacijos | Pasiūlymai |
| Jaunimui aktualios ir suprantamos informacijos apie jaunimo politiką ir tokios informacijos prieinamumo problema vietos lygmeniu | Turėtų būti siekiama aktualią informaciją ir naujienas skelbti laiku, jauniems žmonėms suprantama kalba, metodais, būdais bei užtikrinti tokios informacijos prieinamumą |
| Stokojama idėjų dėl verslo įtraukimo galimybių į jaunimo politikos procesus. Nepakankamai išnaudojamos socialiai atsakingo verslo struktūros, siekiant ugdyti ir turtinti jaunų žmonių, ypač jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų narių, pajėgumus | Įtraukti verslo sektoriaus atstovus ne tik į jaunimo politikos priemonių įgyvendinimo, apsiribojant trumpalaikės veiklos fragmentišku finansavimu, bet ir į formavimo procesus |
| Dažnai savivaldybių vertinimo grupės jaunimo politikos kokybės vertinimo metu neišskyrė vietos veiklos grupių ir bendruomenių prisidėjimo prie jaunimo politikos įgyvendinimo vietos lygmeniu | Manoma, kad vietos veiklos grupių įsitraukimas arba įsitraukimas į jų veiklą galėtų duoti pridėtinės vertės jaunimo politikos procesams |
| Siekiant ilgalaikių kokybinių rezultatų bei poveikio vietos jaunimo politikai, vertėtų atkreipti dėmesį į projektų finansavimo būdus vietos lygmeniu. Ne visos savivaldybės organizuoja lygiaverčius, visiems potencialiems tiekėjams prieinamus finansavimo konkursus | Finansuojant konkursus, vertėtų akcentuoti kokybinius rezultatus |
| Susiduriama su neaktyvaus jaunų žmonių dalyvavimo jaunimo politikos procesuose problema | Savivaldybių administracijos turėtų dėti daugiau pastangų jaunų žmonių informavimui ir skatinimui dalyvauti komisijų, darbo grupių veikloje, susitikimuose |
| Matomas pasyvus pariteto principo pačioje vertinimo grupėje įgyvendinimas | Jaunų žmonių įtraukimas į jaunimo politikos kokybės vertinimo darbo grupę gali užtikrinti nešališką ir visapusišką jaunimo politikos procesų įvertinimą, aktualų visoms šalims, siekiant ilgalaikių ir efektyvių sprendimų |
