Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl dokumentalisto Manto Kvedaravičiaus žūties
Balandžio 3 d. rusų apsiaustame Mariupolyje žuvo žinomas režisierių Mantas Kvedaravičius. Apie kino kūrėjo mirtį tviteryje pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Režisierius gimė 1976 m., studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo bakalauro išsilavinimą. Oksfordo Universitete režisieriui buvo suteiktas kultūrinės antropologijos magistro laipsnis.
2011 m. sukūrė Europos šalis sužavėjusią dokumentinę kino juostą „Barzakh“. Šis filmas pasakojo apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus. Filmo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje, filmas pelnė „Amnesty International“ premiją bei Ekumeninės žiuri prizą. „Barzakh“ taip pat buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“ už geriausią metų dokumentinį filmą.
2016 m. režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. Jis pasakoja apie Mariupolį – anksčiau graikų gyventojų pilną uostamiestį Ukrainoje, gyvenantį karo laukimo nuotaikomis. Šis M.Kvedaravičiaus darbas buvo nominuotas tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimui.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė užuojautą dėl Ukrainoje žuvusio lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus.
„Netekome ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gerai žinomo kūrėjo, kuris iki paskutinės akimirkos, nepaisydamas pavojų, dirbo agresorės Rusijos užpultoje Ukrainoje. Linkiu tvirtybės bei stiprybės M. Kvedaravičiaus artimiesiems, draugams ir visiems jo talento gerbėjams“, – sakė šalies vadovas.
„Visus pribloškė žinia, kad nuo raketos smūgio žuvo nepaprastai talentingas dokumentinių filmų režisierius M. Kvedaravičius. Manto filmavimo kameros taikinyje buvo karas, jo sukeltos mirtys ir neramumai, dingę žmonės. Šį kartą jis fiksavo Rusijos karą Ukrainoje. Deja, „Mariupolio“ tęsinio režisierius nebaigė. Tai didžiulė netektis Lietuvos ir pasaulio kino industrijai. Nuoširdžiai dėl šios beprasmiškos žūties užjaučiu šeimą, draugus, kolegas ir kūrybos gerbėjus“, – užuojautoje rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Netekome lietuvių kūrėjo, kuris nepaisydamas pavojų kūrė Rusijos užpultoje Ukrainoje. Tikiu, kad režisieriaus dokumentinė kūryba išliks kartų atmintyje. Šią sunkią valandą reiškiu užuojautą artimiesiems, kolegoms ir kino bendruomenei“, – sakoma premjerės I. Šimonytės užuojautoje.
