Šalies vadovai sveikina su Nepriklausomybės atkūrimo diena: linki neprarasti orumo ir pasiruošimo ginti laisvę

Pirmadienį minint 34-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, šalies vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda ir Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina Lietuvos žmones išlikti oriais ir įsipareigojusiais išsaugoti šalies laisvę.

G. Nausėdos teigimu, ši diena primena, kad lietuviai buvo pirmoji iš Sovietų Sąjungos okupuotų tautų, pakilusi apginti savo laisvės.

„Mes buvome orūs, susitelkę bendram reikalui. Nusiteikę stiprinti vienas kitą. Asmeniškai įsipareigoję tam, kad Nepriklausoma Lietuva būtų visų ir visiems. Žengdami laisvės keliu, nepraraskime Sąjūdžio išminties ir ramybės. Juk šiai kartai tenka ne mažiau svarbi istorinė misija – laisvę išsaugoti. Telkime bendraminčius, stiprinkime savo šalį ir skubėkime į pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia. Tik bendromis jėgomis galime sukurti svajonių Lietuvą“, – pirmadienį Prezidentūros išplatintame pranešime teigia G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad kovo 11 d. yra svarbi ne tik Lietuvos, bet ir 20 amžiaus pasaulio istorijos data, prisidėjusi prieš naujos epochos pradžios.

„Atgimimo karta niekada nepamirš, kad didžiausia mūsų galia, padėjusi mums pakeisti Lietuvos ir viso pasaulio veidą, buvo tautos vienybė. Kad ir kiek priešas stengėsi mus sukiršinti tarpusavyje, pasiekė tik priešingo rezultato. Mes buvome orūs, susitelkę bendram reikalui“, – tvirtino šalies vadovas.

Tuo metu Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu kovo 11-oji, tai – reikšmingiausias modernios Lietuvos istorijos puslapis, parodęs tautos drąsą, ryžtą, vienybę ir laisvės troškimą.

Premjerė taip pat paminėjo, kad atgauta nepriklausomybė leido Lietuvai sukurti tvarius demokratijos pamatus, didinti šalies gerovę.

„Per šiuos nepriklausomybės dešimtmečius bendromis pastangomis atlikome milžiniškus darbus. Surentėme tvirtus demokratijos pamatus, kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis užtikrinome ekonominės gerovės augimą, drauge su NATO partneriais užėmėme tvirtas valstybės gynimo pozicijas“, – rašoma premjerės komentare.  

Visgi, anot jos, Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje negalima prarasti budrumo ir reikia būti pasiruošus gintis nuo Kremliaus režimo agresijos prieš žmogiškumą. Ji pabrėžė, kad ukrainiečių kova parodo laisvės ir nepriklausomybių idėjų nemirtingumą, prie kurių pergalės prieš brutalumą turime prisidėti visi.

„Likimas lėmė įsikurti Vakarų ir Rytų pasaulių sankirtoje. Nuožmi Rusijos agresija prieš Ukrainą akivaizdžiai rodo, kad šioje geopolitinėje erdvėje turime niekada neprarasti budrumo, būti visada pasirengę ne tik kurti, bet ir ginti Tėvynę“, – teigė premjerė.

„Kaip rodo šiandien Ukrainoje vykstantis Rusijos karas, laisvės ir nepriklausomybės idėjos – nemirtingos ir ukrainiečiai dėl jų kovos iki pergalės – žmogiškumo pergalės prieš agresoriaus brutalumą. Ir šios pergalės siekti turime visi: savo darbais, tvirtais sprendimais, tikru palaikymu, teikdami paramą ir švęsdami laisvę, kurią šiandien turime“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen: Kovo 11-osios atminime sukoncentruota neįkainojama vadavimosi iš sovietinės imperijos patirtis

Iš visų svarbių Lietuvos istorijos datų, šiandien labiausiai reikia vertybių susijusių su Kovo 11 d. – ryžto, rimties, susiklausymo ir orumo teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji pabrėžė, kad kovo 11 d. prisiminime yra sukoncentruota svarbi vadavimosi iš sovietinės imperijos patirtis.

„Šiandien labiausiai reikia ryžto, rimties, susiklausymo ir orumo – vertybių, kuriomis su mumis dosniai dalijasi Kovo 11-oji. Kai visi buvo tarsi viena. Kai gyvybinis poreikis turėti valstybę, apginti valstybę, gyventi savo valstybėje sukūrė mūsų dabartį. Šiandien, sekdami Kovo 11-osios keliu, mes kuriame ateitį savo vaikams ir vaikaičiams. Ir jų ateitis priklauso tik nuo mūsų“, – pirmadienį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes būtent Kovo 11-osios žinia apie valstybę šiandien mums turėtų būti svarbiausia. Kovo 11-ojoje sukoncentruota neįkainojama vadavimosi patirtis iš sovietinės imperijos. Kurią kruvinu restauravimo procesu dabar mėginama atkurti Ukrainoje“, – teigė ji. 

Seimo pirmininkė paminėjo, kad nors Lietuvoje turime tris svarbias progas kalbėti apie valstybę – liepos 6 d., Vasario 16 d. ir Kovo 11-ąją, pastaroji įgauna naują svarbą. Anot jos, viena iš pagrindinių Nepriklausomybės atkūrimo dienos, pamokų – valstybingumo stiprinimas.

„Vasario 16-ąją kalbame apie modernios, priklausomybės ryšiais nesaistomos, „demokratiniais pamatais sutvarkytos“ valstybės atkūrimą. (…) Tačiau dabar vis dėlto sakyčiau: vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes būtent Kovo 11-osios žinia apie valstybę šiandien mums turėtų būti svarbiausia“, – teigė ji.

„O viena iš pagrindinių Kovo 11-osios pamokų yra susijusi su įsakmiu valstybingumo stiprinimu. Valstybingumo plačiąja prasme, neužsiciklinus ties svarbiais, tačiau vis dėlto antraeiliais dalykais“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad toks valstybingumo stiprinimas – tai bendradarbiavimas su sąjungininkais, karinių pajėgų modernizacija, jos pajėgumų užtikrinimas. Visgi, anot jos, svarbus ir pasitikėjimo valstybė stiprinimas sukuriant ekonominę gerovę, saugią viešąją erdvę ir socialinį teisingumą.

„Be abejones, tai – kuo artimesnis bendradarbiavimas su mūsų sąjungininkais kuriant ir dislokuojant karinius vienetus Lietuvoje. Tai intensyvi karinių pajėgų modernizacija, kuri sparčiai didina mūsų kariuomenės kovinę galią. Tai ir pakankamas finansavimas, užtikrinantis moderniausią ginkluotę, normalias tarnybos sąlygas bei socialines garantijas“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

„Tačiau valstybingumo bei pasitikėjimo valstybe stiprinimas – tai ir ekonominė gerovė, saugios viešosios erdvės, socialinis teisingumas, palankus psichologinis klimatas ir dar daug kitų dalykų, nuo kurių priklauso, kiek esame patenkinti savo gyvenimu ir jaučiamės laimingi“, – pridūrė ji.