Samyluose aidėjo nuskendusių kaimų legendos

Lietuviškoji Atlantida – Kauno marių dugne nuskendę kaimai ir sodybos – kasmet tradiciniame renginyje „Pėdos marių dugne“ primena savo žmonių istoriją. Šiemet renginys prasidėjo nuo dainų ir legendų, kurios pasakojo apie prieš 59 metus užtvindytus kaimus. Buvę įlankos gyventojai, jų palikuonys ir visi, kuriems įdomios mitologinės istorijos, kultūros paveldas dalijosi pasakojimais ir prisiminimais. Šventė „Pėdos marių dugne“ pristatė dar negirdėtas legendas, kurias lydėjo ugnies misterija ir populiarių atlikėjų koncertas.

Kauno marių užlietų kaimų istorija pabudo sakmėmis ir legendomis. Prieš šešis dešimtmečius buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė ir iš Nemuno slėnio iškėlė 35 kaimus, taip pat juose esančią 721 sodybą. Nuo tada žmonių gyvenimai pasikeitė, tačiau liko dainos, pasakojimai, Nemuno slėnio istorijos ir papročiai, kuriomis paskutinį rugpjūčio šeštadienį dalijosi užlietų kaimų gyventojai.

Jau tradicija tapusi šventė visus „dugniečius“ ir šia istorija besidominčius Samylų kultūros centras sukvietė į Kauno marių pakrantę renginyje „Pėdos marių dugne“.

Šiemet organizatoriai pristatė dar negirdėtas marių legendas, o Samylų bendruomenė iš įvairių medžiagų sukūrė įspūdingo dydžio legendų personažus, kuriuos iš marių dugno atvedė pagrindinis šventės personažas, renginio vedėjas Milius.

„Šiame renginyje lankausi ne pirmą kartą ir kasmet šventė mane vis labiau nustebina. Man labai džiugu, kad tokiuose renginiuose susitinka vis rečiau besimatantys kaimynai – tai suartina bendruomenę, o istorija apie nuskendusius kaimus, kuri jau daugiau nei 50 metų palaidota – iš tiesų gyva,“ – sakė šventės globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Lietingo šeštadienio neišsigando nei svečiai, nei organizatoriai. Šventės dalyvius kartu šokti ir dainuoti kvietė Babtų orkestras „Algupys“, Raudondvario jaunimo šokių kolektyvas „Vėjo malūnėlis“. Prie legendų pasakojimo prisidėjo Laura Remeikiene su grupe „Chameleonas“, taip pat charizmatiškieji Violeta ir Vilius Tarasovai. Vakarą vainikavo įspūdinga ugnies misterija „Interno“.

Be legendų ir dainų, susirinkę žiūrovai dalyvavo įvairiose edukacinėse dirbtuvėlėse, kur galėjo pasigaminti legendinį personažą, lankėsi Laumių grožio procedūrose, įsiamžino fotoatleljė ir vaišinosi gardžia gaidžio kiaušiniene.

Prie renginio „Pėdos marių dugne“ legendų idėjos įgyvendinimo šiais metais prisijungė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinės stovyklos „100 pirmų kartų“ dalyviai. Šis renginys tapo finaliniu Kiemų festivalio, kuris prasidėjo gegužės pabaigoje ir tęsėsi visą vasarą, renginiu.

Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė džiaugiasi, kad „Pėdos marių dugne“ tapo šio krašto išskirtinumo ženklu. Projektas ištisus metus pristato įvairias veiklas, renginius, parodas, knygų autorius.

Organizatoriai kasmet iš vandens gelmių stengiasi ištraukti vis naują istoriją. Kultūros darbuotojų, Kauno marių regioninio parko ir vietos bendruomenės pastangomis buvo ankstesnėse šventėse buvo atgaivinti Šiaudų ir Sielininkų kaimai, nugriaudėjo smagios vestuvės iš marių dugno.

[ngg_images source=”galleries” container_ids=”424″ display_type=”photocrati-nextgen_basic_thumbnails” override_thumbnail_settings=”1″ thumbnail_width=”155″ thumbnail_height=”130″ thumbnail_crop=”1″ images_per_page=”50″ number_of_columns=”0″ ajax_pagination=”1″ show_all_in_lightbox=”0″ use_imagebrowser_effect=”0″ show_slideshow_link=”0″ slideshow_link_text=”[Show slideshow]” template=”/home/regionailt/domains/regionunaujienos.lt/public_html/wp-content/themes/regionai/nggallery/gallery.php” order_by=”sortorder” order_direction=”ASC” returns=”included” maximum_entity_count=”500″]