Šarūnas Birutis: teatrai ir koncertinės įstaigos laukia permainų
Ketvirtadienį LR Seime kultūros ministras Šarūnas Birutis pristatė Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris siūlo šių dienų realijas atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulina valstybės valdymą profesionaliojo scenos meno srityje.
Kultūros ministras pabrėžia, kad pristatomu įstatymo projektu keičiama 26 metus neliesta ir nuo sovietinių laikų likusi teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifika, kuri įkalina teatrus bei koncertines įstaigas ir neleidžia profesionaliai vykdyti profesionalaus meno veiklos, užtikrinti sklandžios šių įstaigų veiklos.
„Projektas nesiūlo drastiškų reformų, tačiau skatina pokyčius ir taps stimulu pozityvioms permainoms. Šis įstatymas vienodai svarbus ir valstybiniam, ir nevalstybiniam scenos meno sektoriams ir skatina šių sektorių bendradarbiavimą. Projektu atsisakoma realybės nebeatitinkančio organizacijų skirstymo į teatrus ir koncertines įstaigas, įvedant naują ir šiuolaikinius scenos menų rinkos dėsnius atitinkančią profesionalios scenos meno įstaigos kategoriją. Projekte nustatyti scenos meno įstaigų kriterijai yra išsamesni, yra įtrauktas esminis kokybės kriterijus, o preambulėje apibūdinama scenos meno misija. Visa tai sudaro prielaidas, kad įstatymas leistų ne tik teisiškai reguliuoti scenos meno įstaigų veiklą, bet prisidėtų prie scenos menų kokybinio vystymo, vadinasi, pilnavertiškesnio mūsų šalies piliečių meninio, estetinio ir etinio ugdymo“, – teigia Darbo partijos deleguotas kultūros ministras.
Siūlymus rengė kompetentingi scenos meno atstovai
Projektui siūlymus parengė kompetentingų asmenų darbo grupė, kurioje dalyvavo Gintautas Kėvišas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius; Egidijus Stancikas – Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas; Aidas Giniotis – VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“ vadovas; Vytautas Anužis – aktorius, pedagogas, Lietuvos teatro sąjungos narys; Greta Cholina – choreografė, Goda Dapšytė – Scenos meno kūrėjų asociacijos direktorė; Regina Burakauskienė – operos solistė, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos narė; Ramunė Marcinkevičiūtė – teatrologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė; Zita Bružaitė – kompozitorė, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė; Algirdas Gradauskas – aktorius; Rimantas Ramanauskas – klarnetininkas, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos narys; Giedrė Jankauskienė – Šiuolaikinio šokio asociacijos narė; Audronis Liuga – teatrologas; Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė – muzikologė; Vytautas Kupšys – aktorius, Lietuvos teatro sąjungos narys; Petras Mendeika – režisierius, Lietuvos teatro sąjungos narys; Aušra Pliaugienė – Lietuvos valstybės teatrų asociacijos atstovė; Henrikas Savickis – aktorius, Lietuvos teatro sąjungos narys; Audronė Žigaitytė-Nekrošienė – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.
Įstaigos galės pasirinkti statusą
Įstatyme siūlomos naujo teisinio reguliavimo nuostatos, kurios sudarys galimybę biudžetinei įstaigai nacionaliniam, valstybiniam ir savivaldybės teatrui ir koncertinei įstaigai pasirinkti (noriu pabrėžti „pasirinkti“, o ne prievarta tapti) viešosios įstaigos teisinę formą (toliau – įstaigos), valstybės ar savivaldybės turtą perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ir derinti skiriamus valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus darbo užmokesčiui ir pastatams išlaikyti su galimybe gauti pajamas iš ūkinės veiklos ir patalpų nuomos. Įstaigoms nebus ribojama ūkinė komercinė veikla papildomoms lėšoms užsidirbti. Įstaigos galės uždirbtas lėšas kaupti savo sąskaitose ir operatyviai naudoti kūrybinėms ir gamybinėms reikmėms. Galimybė mokėti konkurencingą darbo užmokestį aukščiausio profesinio lygio pripažintiems šalies menininkams užtikrins įstaigos kūrybinės veiklos kokybę, ko dabar labai trūksta. Mūsų pareiga sudaryti sąlygas norintiems dirbti ir užsidirbti, investuoti lėšas į meistriškumą ir kelti kūrybos lygį.
Įstatymo projektu taip pat siūloma praplėsti profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą, į ją įtraukiant profesionaliojo scenos meno srityje aktyviai veikiančius cirką, scenos meno informacijos centrus, scenos meno centrus, kūrybinius inkubatorius ir panašias įstaigas nes šios įstaigos formuoja profesionaliojo scenos meno įvairovę, skatina šios meno srities pokyčius. Praplečiant profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių įstaigų sistemą, nustatomi atitinkami juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga pagrindai.
Taip pat įstatymo projektas sudaro galimybę už išskirtinius nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui bei aukštus veiklos rodiklius konkurso būdu skirti paramą privačių įstaigų veiklai. Tokiu būdu siekiama gerinti nevalstybinių įstaigų veiklos sąlygas bei jų konkurencinę padėtį kultūros rinkoje.
Svarbu pažymėti, kad pirmą kartą šalies istorijoje valstybinis ir nevyriausybinis sektorius susitarė, kad įstatyme būtų nustatyta teisė valstybės įstaigoms su privačiomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis sudaryti jungtinės veiklos sutartis koprodukciniams projektams įgyvendinti.
Valstybė skatina partnerystę tarp kultūros ir verslo, tarp valdžios (viešojo) ir privataus sektorių, todėl valstybiniam kultūros sektoriui bus sudarytos sąlygos veikti bendrai su privačiu kultūros sektoriumi ir naudoti žmogiškuosius išteklius, valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, ir finansinius, materialinius ir nematerialinius išteklius, kuriant didesnės apimties ir išskirtinės meninės kokybės bendrus projektus.
Bus įvertinamas darbas
Įstatymo projekte nustatyta, kad su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams, neribojant jo kadencijų skaičiaus ir kasmet vertinant jo veiklą. Du kartus iš eilės „nepatenkinamai“ įvertintas vadovas iš pareigų atleidžiamas.
Tai leis priimti darbdaviui sprendimus dėl įstaigos vadovo gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vadovauti įstaigos kolektyvui, įvertinant įstaigos metinių užduočių rezultatus, taikomas veiklos gerinimo priemones ir jų efektyvumą. Taip pat sudaroma galimybė rengti kūrybinių darbuotojų neeilinį atestavimą ir du kartus iš eilės „nepatenkinamai“ įvertintą kūrybinį darbuotoją iš pareigų atleisti.
Įvertinus kiekvieno kūrybinio darbuotojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, metinių užduočių rezultatus, dalykines ir asmenines savybes, bus užtikrintas šių įstaigų darbuotojų realiai gaunamų pajamų skaidrumas.
Taip pat įstatymo projektas nustato įstaigų kūrybiniams darbuotojams papildomas socialines garantijas.
Bus padidintos kompensacinės išmokos nuo 6 iki 8 bazinių socialinių išmokų, t.y. nuo 228 € iki 304 €. Tokiu būdu profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekantis kūrybinis darbuotojas turės bent minimalų pragyvenimo šaltinį, o įstaigoje bus paskatinta kūrybinių darbuotojų kaitai bei galimybė įdarbinti talentingą, dažnai užsienyje mokslus baigusį jaunimą, skatinant naujų idėjų atsiradimą ir turės įtakos profesionaliojo scenos meno vyksmui.
Bus sumažintas baleto artistams ir šokėjams kūrybinio darbo stažas nuo 20 iki 18 metų. Per pastarąjį dešimtmetį šiems artistams padidėjo profesinio meistriškumo reikalavimai: jie turi šokti klasikinį ir šiuolaikinį repertuarą, kuriam būtinas skirtingas kūno parengimas ir atlikimo technika. Todėl daugeliui šių artistų karjeros pabaigoje išryškėja fiziologiniai pokyčiai, patiriamos traumos reikalauja didesnių pastangų kūrybinėms užduotims įgyvendinti.
Bus skiriamos kompensacinės išmokos ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems buvusiems artistams, mokant paskirtosios senatvės pensijos ir kompensacinės išmokos skirtumą. Kompensacinė išmoka bus skiriama buvusiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie jau yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir gauna labai mažą (apie 187 €) pensiją.
Taip pat sudaroma galimybė įstaigos įžymų menininką, kultūros veikėją, aktyviai dirbusį, kūrusį ir nutraukusį su įstaiga darbo sutartį, pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritu. Šis garbės vardas leis emeritui dalyvauti įstaigos veikloje: kelti šios įstaigos darbuotojų profesinį meistriškumą, konsultuoti įstaigos darbuotojus veiklos klausimais, dalyvauti šios įstaigos rengiamose kultūrinės edukacijos programose.
Įstatymo projekte taip pat numatyta sudaryti galimybę kūrybiniams darbuotojams į įstaigos Meno tarybą deleguoti proporcingai daugiau savo narių. Siūloma stiprinti įstaigų darbuotojų dalyvavimą įstaigos valdyme, tai sudarys sąlygas įstaigai veikti demokratiškai, priimti tikslingus sprendimus, bendradarbiauti komandoje.