Saugomos miškų teritorijos ir privatūs miškai

Visuomenėje dažnai netyla diskusijos dėl saugomų miškų teritorijų. Saugomose teritorijose yra taikoma nemažai apribojimų tų teritorijų savininkams. Jei miško savininko valdose įsteigiama saugoma teritorija, dažniausiai tampa draudžiama anksčiau vykdyta veikla, pavyzdžiui, brandžių medžių kirtimas. O tai savo ruožtu sukelia nepasitenkinimą iš miško savininkų pusės. Juk didesnė dalis miško savininkų žiūri į mišką kaip į galimybę gauti pelną, o ne kaip į gamtos vertybę, kurią reikia saugoti ir puoselėti. Dažnai būna perkamas miškas daugiau dėl galimos naudos. Didesnė dalis saugomų teritorijų yra išsidėsčiusi valstybiniuose miškuose, o privačių miškų savininkai visais įmanomais būdais priešinasi saugomų teritorijų steigimui jiems priklausančiuose miškuose.

Kokie galimi apribojimai saugomose miškų teritorijose? Dažniausiai draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Kartais gali būti draudžiamas plyno miško kirtimo būdas arba sumažinamas leistinas pagrindinio plyno miško kirtimo biržės plotas. Taip pat gali būti padidinamas pagrindinių miško kirtimų amžius. Kiekvienas miško savininkas, turintis nuosavą valdą saugomoje teritorijoje turėtų pasidomėti konkrečiai jo teritorijai taikomais apribojimais.

Apie 50 proc. miškų priklauso  valstybei ir juos valdo miškų urėdijos. Tačiau ir urėdijos turi savo užduotis ir įsipareigojimus valstybei. Jos turi pasiekti valstybės nustatytus pelningumo rodiklius bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Reikia pastebėti, kad daugelis saugomų teritorijų įsteigtos kaip įsipareigojimas Europos Sąjungai. Taigi valstybė šias teritorijas saugo, o privačių miškų savininkams sumoka nemažas kompensacijas.

Kaip teigia specialistai, turi būti riba iki kurios galima didinti saugomų teritorijų plotus, kuriuose yra apribota ar negalima ūkinė veikla. Nes kitu atveju miškų urėdija negalės pasiekti jai nustatytų pelningumo rodiklių arba jos veikla gali tapti nuostolinga. Naujai steigiamų teritorijų plotai nėra dideli. Šiuo metu saugom teritorijų plotas yra apie 17,5 proc. šalies ploto.

Daugelis miško savininkų, kurie turi savo nuosavybę saugomose teritorijose tikisi gauti kompensacijas. Tačiau, reikia pabrėžti, kad kompensacijos mokamos jei nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos anksčiau nei įsteigta saugoma teritorija. Gan didelė dalis privačių miškų savininkų žino apie kompensavimo mechanizmą. Kompensacijomis daugiau naudojasi žemės ūkio paskirties žemės savininkai.

Kompensacijos apskaičiuojamos individualiai kiekvienam miško savininkui. Apskaičiuojant kompensacijos dydį didelis dėmesys kreipiamas į neiškirstos medienos vertę.

Dėl kompensacijų reikėtų kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį pagal miško valdos buvimo vietą. Privataus miško savininkas ar valdytojas Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui  dokumentus turi pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d. Taip pat reikalinga pateikti Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą bei miško valdai patvirtintą miškotvarkos projektą. Reikalinga turėti ne senesnį kaip  metų  10 miškotvarkos projektą su nuostolių už ūkinės veiklos apribojimus paskaičiavimais.