Saugomų teritorijų specialistė: „Išeikime iš prekybos centrų, kol nevėlu“

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir tai yra rimtas įspėjimas dėl būsimų pasekmių. Baiminamasi, kad suirus natūraliai gamtos savireguliacijai, imsi plisti įvairios ligos. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į itin sparčiai nykstančius vabzdžius – išnykus jiems, susidurtume su maisto trūkumo problema. „Išeikime iš prekybos centrų, kol dar ne per vėlu“ – šią frazę vis dažniau kartoja aktyvistai, sunerimę dėl akivaizdžių pokyčių žemėje.

Pasaulinio gamtos apsaugos fondo ataskaitoje pirmiausia išskiriama Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas. Čia per pastaruosius pusšimtį metų laukinių gyvūnų populiacija sumažėjo 95 proc. Antroje vietoje – Afrika, kur fiksuojamas sumažėjimas siekia 76 proc., trečioje – Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, jame stebimas 60 proc. mažėjimas.

„Kartais girdžiu klausimą – kodėl man turėtų rūpėti nykstantys rožiniai delfinai, snieginiai tigrai ar naikinami Amazonės miškai? Mes visi gyvename toje pačioje ekosistemoje, tame pačiame kortų namelyje. Ir labai aiškiai galime įsivaizduoti, kas nutinka, jei pajudiname apatinę kortų namelio dalį – viskas sugriūna“, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė.

Pasak specialistės, pirmiausiai, nykstant biologinei įvairovei, daug intensyviau pradeda plisti kai kurios ligos, kurioms neegzistuoja valstybių sienos. „Amazonės miškai dažnai vadinami „planetos plaučiais“, jie sugeria daug anglies dioksido (CO₂) ir padeda reguliuoti pasaulinį klimatą. Silpnėjant šiai reguliacinei funkcijai, klimato kaitos padarinius vis dažniau jaučiame ir mes, europiečiai.“

Didžiausias nerimas – bitės ir vabzdžiai

Karibų ruonis vienuolis, vakarų juodasis raganosis, Galapagų salų vėžlys, Pirėnų kalnų ožka, japoniškasis jūrų liūtas, auksinė rupūžė – tai tik dalis gyvūnų, apie kurių egzistavimą praėjusiame amžiuje primins enciklopedijos. Aplinkosaugininkai deda milžiniškas pastangas, siekdami išsaugoti rūšis, kurios taip pat atsidūrė ant išlikimo slenksčio. Jų teigimu, didelį susirūpinimą kelia sparčiai nykstantys plėšrieji gyvūnai, kurie atlieka itin svarbų savireguliacijos vaidmenį visoje ekosistemoje. Jų nykimas stebimas ir Europoje.

„Lokiai, vilkai, lūšys yra savotiški sanitarai – pašalina sergančius bei sužeistus gyvūnus. Geriausia, kai gamtoje vyksta natūrali savireguliacija. Mažėjanti plėšriųjų gyvūnų populiacija reiškia viena – susidarys daug palankesnės sąlygos plisti įvairioms ligoms, tarp jų kiaulių marui, kurį platina šernai. Pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje užfiksuotas prieš 10 metų. Deja, šis virusas laukinėje gamtoje kiekvienais metais plinta augančia progresija“, – pastebi A. Jasinavičiūtė.

Anot jos, išnykus vienai rūšiai, dažnai atsiranda erdvė kitoms rūšims, kurios ne visada palankios vietos ekosistemoms arba pradeda dominuoti kažkuri jau esama rūšis. Mažėjant plėšriųjų gyvūnų populiacijai, baiminamasi graužikų populiacijos didėjimo ir jų platinamų ligų kitiems gyvūnams bei žmonėms.  

Vis tik didžiausią nerimą kelia sparčiai nykstantys augalų apdulkintojai – bitės ir vabzdžiai, kurie yra viena svarbiausių ekosistemos dalių. Per pastaruosius 30 metų vabzdžių populiaciją pasaulyje sumažėjo 30 proc. ir tam reikšmingos įtakos turėjo žymus natūralių pievų plotų sumažėjimas, taip pat žemės ūkyje naudojami agresyvūs pesticidai. Apdulkintojų išnykimas sukeltų rimtą maisto trūkumą, biologinės įvairovės nykimą, prastesnę žmonių mitybą bei sveikatą, ekonominį nestabilumą žemės ūkyje ir paspartintų klimato kaitą.

Dykumėjimo procesai – jau prasidėję

Nors mūsų regione nėra fiksuojamas ženklus gyvūnų populiacijos sumažėjimas, vis tik Pasaulinio gamtos apsaugos fondo ataskaitoje išskiriamas vienas gyvūnas, kurio išnykimas turi akivaizdžių pasekmių. 17-ame amžiuje išnykęs laukinis jautis, dar kitaip vadinamas tauras, buvo svarbus ekosistemų gyvūnas, turėjęs didelę įtaką miškų ir pievų ekologinei pusiausvyrai Europoje, įskaitant ir Lietuvą.

„Taurai atliko itin svarbų vaidmenį prisidėdami prie buveinių palaikymo. Šie gyvūnai ganėsi didelėse teritorijose, mindžiojo ir trypė augaliją tokiu būdu padėdami palaikyti atviras pievas bei ganyklas. Mažėjo krūmų ir medžių tankumas, todėl susiformuodavo pusiau atviros erdvės. Tai skatino įvairių augalų ir gyvūnų rūšių įvairovę, nes buvo sudaromos sąlygos augti šviesą mėgstantiems augalams bei gyventi smulkiems gyvūnams ir vabzdžiams“, – aiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė.

Specialistė pastebi, kad laukiniai gyvūnai padeda palaikyti sveiką dirvožemį – jie skatina augalų augimą, perneša sėklas ir kitas maistingąsias medžiagas, o jų atliekos natūraliai tręšia žemę. Jei nesaugosime šio balanso, su laiku Europoje gali ryškėti dirvožemio degradacija, vedanti į dykumėjimą. Tai tiesiogiai susiję tiek su ekosistemų balansu, tiek su mūsų dirvožemio pereikvojimu. Kai dirvožemis netenka organinių medžiagų, jis tampa panašus į smėlį ir gali būti lengvai pernešamas vėjo.

Nesaugant sveiko dirvožemio balanso, Europoje gali pradėti formuotis dykumėjimo židiniai, o tai turės tiesioginį poveikį žemės ūkiui, biologinei įvairovei ir klimato kaitai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šis procesas jau yra prasidėjęs.

Prisidedame besaikiu vartojimu

A. Jasinavičiūtės teigimu, analizuojantys klimato kaitos pokyčius, dėl pasekmių rodo pirštu į mus visus – intensyvus žemės naudojimas, miškų kirtimas ir masinis gyvūnų buveinių naikinimas. Galbūt to tiesiogiai ir nedarome, tačiau prisidedame besaikiu vartojimu.

„Gyvenantys Europoje labai pamėgo avokadus. Atrodytų, juk tai nieko blogo, tačiau reikia nepamiršti, kad šie vaisiai atkeliauja iš egzotinių šalių. Tam, kad juos užaugintų, tose šalyse yra naikinami natūralūs pievų bei miškų plotai ir sodinamos avokadų plantacijos. Ar tikrai mes turime vartoti tiek atvežtinio maisto? Juk rinkdamiesi vietos ūkininkų užaugintą produkciją mes galime mėgautis šviežesniais ir kokybiškesniais maisto produktais, taip pat stipriname šalies ekonomiką bei mažiname aplinkos taršą“, – dėmesį atkreipia A. Jasinavičiūtė.

Siekiant atkreipti saugomų teritorijų lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas, kuris padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ekspertės teigimu, pirmiausia turime išeiti iš prekybos centrų ir kiekvienas sau atsakyti – ar mums tikrai tiek visko reikia? Įvairiuose tyrimuose nurodoma, kad daugelis per „juodąjį penktadienį“ įsigytų pirkinių išmetami netrukus po jų panaudojimo, o net 80 proc. jų tampa atliekomis. Besaikis gamybos, vartojimo ir šalinimo ciklas turi rimtų pasekmių aplinkai.

Prognozuojama, kad šalyse, kur laukinių gyvūnų nykimas yra didžiausias, gyvenimo kokybė prastės sparčiausiai, o tai gali paskatinti žmones migruoti, ieškant saugesnių gyvenimo sąlygų Europoje ir kitur. „Kalbant apie blogiausią scenarijų, pasaulyje galime turėti visišką chaosą – masiškai plintančias ligas, užterštą orą bei vandenį, maisto trūkumą, pabėgėlių antplūdį ir taip toliau. Viso to dar galima išvengti“, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė.