Saulėti orai javapjūtę stumia į priekį
Pagerėjus orams javapjūtė Panevėžio rajone, kaip ir visoje šalyje, jau persirito į antrą pusę.
Panevėžio rajone rugpjūčio 26 dienos, praėjusio penktadienio, duomenimis, nupjauta 57,1 proc. javų, jų vidutinis derlingumas siekia 4,9 t iš ha.
Kviečių nukulta 62 proc., vidutinis derlingumas – 5,1 t iš ha, miežių – 56,8 proc., derlingumas – 3,4 t iš ha, rugių nukulta 54,4 proc. pasėlių, vidutinis derlingumas 3,6 t iš ha.
Nupjauta 72,2 proc. rapsų pasėlių, vidutinis derlingumas – 2,8 t iš ha.
Žirnių nukulta 76 proc. pasėlių, derlingumas – 3 t iš ha.
Šiuo metu skaičiai jau didesni, nes praėjusį saulėtą savaitgalį ir pirmosiomis šios savaitės dienomis javapjūtės darbai gerokai pasistūmėjo į priekį.
Šią savaitę prasidėjo pupų pjovimas, daugeliui jų dėl drėgmės pastebimi ligų požymiai.
Duomenys gauti iš ūkių, kuriuose auginama 50 ha ir daugiau grūdinių augalų.
Lietuvoje rugpjūčio 26 d. duomenimis, nupjauta beveik 58,6 proc. grūdinių augalų ir 79,5 proc. rapsų pasėlių. Vidutinis grūdų derlingumas siekia 4,5 t iš ha, rapsų – 3 t iš ha.
Sumažėjus vidutiniam derlingumui, prognozuojama, kad šiemet grūdinių augalų (įskaitant ankštines kultūras) derlius šalyje gali siekti 5,8 mln. t (pernai buvo 6,5 mln. t).
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, rugpjūčio 26 d. Lietuvoje rapsų, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, nupjauta daugiau, o grūdinių augalų – gerokai mažiau.
Per rugpjūčio tris savaites iš šalies augintojų supirkta 471 tūkst. t javų grūdų, 101 tūkst. t ankštinių (žirnių) ir 46,5 tūkst. t rapsų sėklos. Javų grūdų šiais metais supirkta 37 proc., rapsų sėklos – beveik penkis kartus mažiau ir tik ankštinių – du kartus daugiau nei pernai. Iš supirkto javų grūdų kiekio 86 proc. (404 tūkst. t) yra kviečiai, iš jų 57,8 proc. – ,,ekstra“, I ir II klasės kviečiai.
Pažymėtina ir tai, kad vidaus rinkos reikmėms tenkinti reikia iki 2,2 mln. t įvairių rūšių grūdų, o toks grūdų kiekis, esant ir labai nepalankioms oro sąlygoms, vis dėlto bus išaugintas.
Lietuvoje grūdų supirkimo kainos šiuo metu kol kas mažesnės nei praėjusiais metais, tačiau jos nėra pačios mažiausios, lyginant su kitų ES valstybių grūdų supirkimo kainomis, ir aukštesnės už intervencinę kainą.
Lietuvos grūdų supirkėjai pastebi, kad parduodamų grūdų kokybė labai įvairi: trūksta natūrinio svorio, kritimo skaičiaus, tačiau pasitaiko ir I kokybės klasę atitinkančių grūdų. Pagrindinė problema – sudygę grūdai.
Lietuvos grūdų rinka, būdama ne tik Europos Sąjungos, bet ir pasaulinės rinkos dalimi, negali nereaguoti į kainų pokyčių tendencijas bendrojoje rinkoje pirmiausiai todėl, kad apie ⅔ šalyje išauginamo derliaus eksportuojama. Visose valstybėse, ypač daug grūdų eksportuojančiose, užderėjus gausiam derliui arba nukentėjus nuo hidrometeorologinių reiškinių, grūdų rinkos kainų svyravimas neišvengiamas.
Pasaulinis 2016 m. derlius prognozuojamas 2 025,6 mln. t arba 1,23 proc. mažesnis nei pernai, todėl ir šiųmečio derliaus supirkimo kainos kol kas mažesnės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse.
