Sausio pabaigoje Aukštadvaryje bendruomenės namuose atidarytas pirmas toks Lietuvoje maltiečių jaunimo centras

Kas yra Maltos ordinas?

Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) Lietuvoje buvo įkurta 1991 metų rudenį iškilių Lietuvos Bažnyčios ir visuomenės veikėjų  (Vyskupas Juozas Tunaitis, vyskupas Jonas Boruta, kun. V.Aliulis ir kt.) siekiant įkurti Lietuvoje katalikišką organizaciją, kuri savo veikloje vadovautųsi Maltos ordino motto „Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems” ir teiktų pagalbą visų rasių, tikėjimų ir tautų žmonėms.

Maltos ordino pagalbos tarnyba gavo iš Maltos ordino teisę savo veikloje naudoti maltiečių vardą ir ženklą, savo veikloje glaudžiai bendradarbiauja su Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

Lietuvoje teikiama savanoriška socialinė pagalba 28 iuose Lietuvos miestuose, maltiečius jungia daugiau kaip 900 savanorių visoje Lietuvoje. Maltiečiai vykdo tokius projektus kaip Maistas ant ratų”  – 15 -koje Lietuvos miestų (išvežiojama daugiau kaip 100 000 porcijų per metus), Socialiniai Vaikų dienos centrai 8 -iuose miestuose, „Socialinės priežiūros namuose” projektas 6 Lietuvos miestuose, Jaunųjų maltiečių veikla 26 Lietuvos miestuose

Pirmojo Jaunimo centro atidarymo šventė

Lietuvos maltiečiai turi ilgametę patirtį darbe su vaikais ir kuriant Vaikų dienos centrus. Iš viso  yra 8 vaikų dienos centrai, kurie veikia skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje, Naujojoje Akmenėje, Kriaunose, Kartenoje).

2015 m. sausio 30 d. atidarytas Jaunimo centras Aukštadvaryje. Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis ir Jaunimo centro vadovė Gerda Revenkienė perkirpo atidarymo juostą. Visi, norintys patekti į salę, kur buvo iškilmės, turėjo eiti pro veidrodį ir nusimetę suaugusiojo žmogaus kaukę, parodyti žaismingą grimasą- svečiai taip buvo kviečiami nors trumpam užmiršti visus rūpesčius ir pabūti vaikais. Susirinkusiuosius pasveikino centro vadovė Gerda Revenkienė, Vilniaus Visų šventųjų parapijos klebonas, kunigas Vytautas Rapalis, sveikinimo žodį tarė Jadvyda Dzenceviečienė, Trakų rajono savivaldybės atstovai: Šarūnas Ūsas, Inesa Kurpiuvienė, Ana Gornova.

Atidarymo metu susirinkusiesiems buvo paruoštas vaidinimas pagal Antuano de Sent – Egziuperi „Mažąjį Princą“. Jaunimui į pagalbą atskubėjo Panevėžio Miltinio dramos teatro aktoriai, kurie kartu su Jaunimo centro jaunimu paruošė nuostabų pamokantį papasakojimą apie tikrą draugystę: kaip reikia susirasti tikrą draugą, ką reiškia jį turėti. Senoliai pasveikino jaunimą daina. Visus svečius labai sužavėjo Bijūnų gatvės gimnastų „Street workout Bijūnai“  pasirodymas. O vakaro kulminacija buvo fejerverkai (kuriais pasirūpino A. Paliutis ir V. Zalieckas).

**

Maltiečių Aukštadvario jaunimo centro vadovė Gerda Revenkienė  labai džiaugiasi Jaunimo centro įsteigimu ir atskleidžia keletą esminių jaunimo centro bruožų.

Centras pradėjo veikti Aukštadvaryje nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Jau du mėnesiai mūsų veiklai. 2015 m. sausio 30 d. buvo mūsų centro atidarymo – įkurtuvių šventė. Jaunimo centre renkasi  14 – 29 m. jaunimas.  Jie turi daugybę idėjų, kurias kartu įgyvendinsime. Mums svarbu įprasminti jaunimo laisvalaikį, atrasti stipriąsias puses ir siekti bendrų tikslų. Per neformalią veiklą mes tampame savimi bei galime būti įdomūs sau ir kitiems. Turėdama galimybę palyginti jaunuolius skirtingose aplinkose, galiu teigti, kad jie čia(Jaunimo centre) – laisvi ir esa savimi.

…iš pradžių visi susirinkdavo pabendrauti, atsigerti arbatos. Po to iš šio bendravimo ir gimė  daug idėjų, kurias mes apjungėme ir įgyvendinsime kartu ir su kitų pagalba. Pradžioje į jaunimo centrą ateidavome: aš, Dovydas ir Živilė, – vėliau prisitraukėm daugiau susidomėjusių ir tokių, kuriems su mumis gera. Iš lūpų į lūpas pradėjo sklisti žinios apie mūsų veiklą. Aš dirbu socialine pedagoge Aukštadvario vidurinėje mokykloje, o tai pagyvina Jaunimo cento ir Aukštadvario vidurinės mokyklos bendradarbiavimą.  Net ir mokyklos koridoriuose esu girdėjusi, kaip  mokiniai dalijasi mintimis ir idėjomis apie jaunimo centro veiklas.  Aš džiaugiuosi, kad jie mane priėmė tokią kokia esu ir nereikia kurtis kažkokio apsimestinio įvaizdžio.

Aukštadvario bendruomenėje labai svarbu, kad jaunimas turėtų ką veikti, o aš labai vertinu, kad manimi pasitiki jaunimas ir jų tėvai, kad galim kartu kurti jaunimo užimtumo planus. Prie veiklų kviečiame prisijungti norinčius tėvus, kad pagilinti bendravimą su savo vaikais ir įprasminti bendrą laiką.

 Taip pat norime sumažinti priešpriešą tarp jaunosios ir vyresniosios kartos atstovų. Dažnai girdime visuomenėje neigiamus atsiliepimus apie jaunąją kartą. Bandysime suorganizuoti skirtingų kartų bendras veiklas (pvz, jaunimas ir senjorai). Būdami tolerantiški vieni kitiems įgyvendinsime daug gražaus. Turime planų puošti Aukštadvario miestelį, tebūnie tai paslaptis..

Džiugu, kad mums labai daug padeda savanoriai, pavyzdžiui, aukštadvariečiai dešimtokas Dovydas, vienuoliktokė Živilė (neformali jaunimo grupė).  Taip pat buvusi mokyklos mokinė Miglė mums talkina. Pavyko prisitrauki ir savanorę iš Vilniaus Mykolo Romerio universiteto (socialinės pedagogikos studentę) Aureliją Gervaitytę, kuri idėjomis, palaikymu, veiklų organizavimu labai mums padeda. Bet ji dėl atstumo negali tiek būti jaunimo centre, kiek mes vietiniai. O suaugusių žmonių irgi reikia. Visų pirma dėl saugumo, o antra, kad greičiau ir sklandžiau būtų įgyvendinamos idėjos. Kalbant apie savanoriavimą, – yra pora Aukštadvario bendruomenės moterų, kurios planuoja pagelbėti vykdant projektus ar didesnes veiklas. Taip pat planuojame į jaunimo reikalus įtraukti Bendruomenės tarybos narį Lauryną Baltrūną, kuris turi daug idėjų kaip užimti jaunimą.

Mus įkūrė maltiečiai dėka  Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo NVO programos Lietuvoje fondo.

Aukštadvaryje kur kas anksčiau už mus veikia jaunieji maltiečiai. Labai džiaugiuosi, kad didelė jų dalis prisijungė prie Jaunimo centro veiklos ir yra labai iniciatyvūs.

Jaunimo centras atidarytas tam, kad jaunimas, o ypač socialinės rizikos ir sunkiai gyvenančių šeimų vaikai turėtų ką veikti ir kaip kryptingai leisti laisvą laiką. Tad mūsų su maltiečiais pagrindinis tikslas sudaryti tokią aplinką, kad būtų kuo mažesnė socialinė atskirtis ir kad užimtumas sudomintų net mažai kuo besidominčius jaunuolius.

Aš juokauju šitaip „pirmiausiai prisijaukiname, o tada duodame darbo, kad parodytų save geriausiu kampu“.