Sausio pirmosios magija
Tai, kad Naujieji Metai prasideda sausio pirmąja diena yra susitarimo reikalas. Šiaip jau nė kas ypatingo nutinka, nei Žemė judėdama aplink saulę atvyksta į galinę stotelę, nei iš jos pajuda. Tiesiog taip sutarta, ir tokį kalendorių šiandien naudoja didžioji pasaulio dalis.
Tačiau politikai mėgsta simbolius. Daugelis dalykų politikų valia prasideda su metų pradžia. Nors ir ne visus įvykius lengva numatyti ir jų pradžią nukelti į sausio pirmąją, bet kai kuriuos galima. O nuo metų pradžios ir biurokratams lengviau skaičiuoti.
Sausio pirmą „startavo“ ne viena Afrikos, Karibų ar Ramiojo vandenyno valstybėlių. Joms nuo metų pradžios imta skaičiuoti nepriklausomybė, tad ir tautinę šventę jos sutapatina su metų pradžia.
Tiesa, ir europiečiai čia ne be „nuodėmės”. Štai Čekija ir Slovakija, 1993 metais surengę „aksomines skyrybas“, formaliai savo valstybingumo pradžia laiko sausio 1-ją.
Gal kas jau ir pamiršo, kad ilgą laiką mus engusi šalis – Sovietų Sąjunga taip pat išnyko metų sandūroje. 1992 metų sausio 1 dieną daugelis buvusių SSSR gyventojų patyrė, kad jų šalis naujametinę naktį formaliai dingo iš istorijos. Iškilmingų laidotuvių nebuvo, o rusai savo rusiškuoju istoriniu pasididžiavimu išrinko, regis, skandinaviškos kilmės kunigaikštį Aleksandrą Neviškį. Pastarasis neva sėkmingai kovojo su švedų, teutonų ir lietuvių karžygiais, tačiau, ką rusų istorikai gėdingai nutyli, jis keliaklupsčiavo prieš totorius, vyko į pačią Mongoliją nusilenkti didžiajam Chanui ir gauti teisę rinkti jam duoklę Rusijoje. Štai taip.
Kiti istorikai mena, kad labai simboliškai prasidėjo Vengrijos Karalystė. Steponas buvo karūnuotas Vengrijos karaliumi labai lemtingą 1001 metų pirmo mėnesio pirmą dieną, o karūną jam atsiuntė popiežius Silvestras II (kas pamiršo – Šv. Silvestrą švenčiame gruodžio 31 dieną). Tai ir vėl šiek tek politinis sutapimas.
1651 m sausio 1 diena laikoma Škotijos Karalystės įkūrimo diena. O 1801 tai pačiai Škotijai neprieštaraujant sukurta valstybė, kuri dar ir šiandien oficialiai vadinama Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Dar po šimto metų Australija tapo realiai nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės, nors karalienę sau pasiliko.
1707 metais Jonas V pradėjo karaliauti Portugalijoje. Taip lengviau skaičiuoti karaliavimo metus. Jonas V – tai portugalų karalius-saulė, per savo ilgą valdymą padaręs šalį viena turtingiausių ir įtakingiausių pasaulyje, šalį, kurioje klestėjo mokslai ir menai, o imperinėse valdose išties nenusileisdavo saulė. Likimas keistai nubaudė portugalus – praslinkus keliems metams po imperatoriaus mirties šalį nusiaubė žemės drebėjimas, sostinę sugriovė gaisras ir … cunami.
1700 metais Rusija pradėjo skaičiuoti laiką pagal europietišką kalendorių, metus pradėjus žymėti nuo Kristaus gimimo (Anno Domini), o ne nuo Pasaulio sutvėrimo (Anno Mundi). Pastarasis faktas, pasak Bizantiškosios tradicijos, įvyko 5509 metais prieš Kristų.
1804 metais sausio 1 dieną Amerikoje atsirado Haiti Respublika – antra nepriklausoma valstybė Naujajame pasaulyje ir pirmoji tamsiaodžių respublika pasaulio istorijoje. Deja, regis, ne pati laimingiausia vieta, šiandien viena skurdžiausių šalių, ne tik Karibuose. Lemtingųjų 1899 metų sausio 1 dieną ispanai pasitraukė iš Kubos, praktiškai visai prarasdama kažkada Kolumbo jai atrastus Karibus. Kubos kontekstas ypač paminėtinas. Šių metų sausio pirmąją šalis minėjo komunistų valdžios penkiasdešimtmetį. Revoliucija išgyvena ne geriausius laikus, bet kažkaip išgyvena, tikėdamasi, kad naujasis JAV prezidentas į Kubą žiūrės kitaip, nei jo pirmtakai.
O štai 1912 metų sausio 1 dieną įkurta Kinijos Respublika, tiesa, nebežinia, kuri – ar ta, kurios valdžia tebėra Taivanyje, ar ta, Pekine, pretenduojanti į visos Kinijos istoriją?
Nelengviau ir sausio 1 dieną nepriklausomybę švenčiančioms Afrikos valstybėms. Sudanas, 1956 metais atsiskyręs ir nuo britų ir nuo egiptiečių valdžios, šiandien jau suskilo į šiaurinę ir pietinę dalį, o kas dedasi Darfure, nelabai kas gali dorai paaiškinti. Kamerūne, savo nepriklausomybę taip pat švenčiančiame sausio 1 dieną, kiek geriau, krizė neatsinaujina. Viltingos šventės valdžią pakeitusioje Zimbabvėje. Na. o Brunėjaus sultonatui, nepriklausomam nuo 1984 metų sausio 1 dienos, regis, jokios krizės negręsią.
Tad su naujaisiais susiję daug politinių sprendimų. O regis tik netyčia Julijaus Cezerio noru atsirado šiuolaikinis kalendorius. Tai buvo 45 metais prieš Kristų. Prireikė kelių šimtmečių, kol romėnai suprato, kad krikščionybė, o ne pagonybė yra tikrasis tikėjimas, o 404 metų sausio 1 dieną surengė paskutines gladiatorių kovas. Žiaurusis antikinis „sportas“ nuėjo į nebūtį.
O šiaip jau sausio 1-ji yra Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos šventė, kuria pažymėti reiktų gal ne šėliojimu, o gerumu, ko ir Popiežius palinkėjo.
Gerų metų ir įdomios politikos 2018-siais.
Egidijus Vareikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys
Užs. Nr. EV-0021
