Sausis: įvykiai, problemos, sprendimai

Per visą sausio mėnesį pasaulį siaubė potvyniai, žemės drebėjimai, viesulai, išsiveržę ugnikalniai. Nemalonių įvykių netrūko ir Lietuvoje. Dar neatvėsus Alytaus gaisravietei, per Lietuvą nusirito kitos nemalonios naujienos. Medžioklės pažeidimai, kliokiantys nešvarumai į marias.

Seimas skubos tvarka parengė ir vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą“, kurį sudaro penki įstatymai, atrišantys rankas aplinkosaugininkas ir didinantys baudas teršėjams.  Šis įstatymų paketas didina aplinkosaugos efektyvumą ir stiprina gamtos apsaugos prevenciją.

Patikrinimas be perspėjimo

 „Seimo priimtas Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimas aplinkosaugininkams suteikia teisę pateikus tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas“, – įstatymo pataisą komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Įstatyme numatyta, kad dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kilus reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą.

Jeigu nustatyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) dėl asmens veiklos vyksta neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą.

Mokesčiai vers investuoti į netaršias technologijas

Kaip pabrėžia Virginija Vingrienė, priimtos Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo pataisos numato, kad mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami Vyriausybės  ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų kainų indeksą.

„Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai numatomi tokio dydžio, kad labiau apsimokėtų  t.y. būtų gerokai pigiau investuoti į netaršias technologijas ar sutvarkyti. Beje, jie bus indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis“, – pataisą komentuoja Seimo narė.

Kvapai ir sveikata

Ilgus metus klaipėdiečiai bandė apsiginti nuo uosto įmonių skleidžiamo kvapo, deja, į jų balsą vis nebūdavo įsiklausoma. „Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimai numato, kad kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, įskaitant tai, kaip laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose ir taršos leidimuose vykdoma vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytomis sąlygomis dėl kvapų valdymo“, –  pažymi Virginija Vingrienė.

Gresia bauda

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisa  stabdo nemokamą plastikinių maišelių dalijimą.  Juridiniams asmenims už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Padarytas pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų..

Siūloma reglamentuoti transporto priemonių pripažinimą atliekomis

Sausio 23 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, tai yra atliekomis.

Numatoma, kad transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta tokiu būdu, kad transporto priemonės eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas.

Tikimasi, kad taip būtų sustiprinta eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvežimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių, neturint leidimo atliekų vežimui ir nelegalaus transporto priemonių ardymo Lietuvoje, kontrolė, užtikrintas tokių atliekų tinkamas tvarkymas ir finansavimas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti transporto priemonės ardymo sąvoka. Numatoma, kad transporto priemonės ardymu būtų laikomas atskirų transporto priemonės detalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, įstatyme siūloma reglamentuoti transporto priemonių ardymo sąvoka leis nustatyti nelegalius ardytojus. Pagal ardymo požymius bus galima nustatyti, ar transporto priemonė yra remontuojama, ar ardoma dalimis, ar yra išardyta.

Projektui po pateikimo pritarė 80 Seimo narių, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du parlamentarai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti pavasario sesijoje.

 

Užs. Nr. VV-74