Savanorystė gyvai
Visai neseniai, išgirdę žodį „savanoris“, lietuviai pirmiausia pagalvodavo apie savanoriškai tarnaujančius kariuomenėje, kadangi tokia samprata susiformavo dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, tačiau dabar šį žodį turėtume suvokti kur kas plačiau… Organizacijos, festivaliai, projektai, iniciatyvos, įstaigos… Apie tai papasakoti ir su kitokia savanoryste supažindinti panoro Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Plungės mokinių savivaldų informavimo centras, projekto Atrask save“ koordinatoriai ir mentoriai, Plungės atviras jaunimo centras bei Plungės jaunimo darbo centras gegužės 18 dieną vykusiame renginyje „Savanorystė gyvai“.
Renginio metu LMS Plungės mokinių savivaldų informavimo centro laikinai einanti pareigas pirmininkė Gintarė Petreikytė supažindino susirinkusiuosius su pačia sąjunga, jos padaliniu Plungėje, kokias veiklas vykdo ir kas gali tapti savanoriais. Jaunimo Europos komandos narė Plungėje Greta Zaburaitė pristatė jaunimo Europos komandą ir pačią savanorystę. Papasakojo apie Europos savanorių tarnybą (EST), kokias veiklas galima atlikti EST projekte, kiek laiko trunka savanorystė, keik tai kainuoja, kas ir ką apmoka, kodėl verta tai daryti ir kaip pradėti. Po to ukrainietė Anastasija pasidalino savo gerąja savanorystės patirtimi Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje: kas pasikeitė, ko išmoko, ką jai tai davė, kokia veikla užsiima ir, žinoma, atsakė į jai užduotus klausimus.
Vietos Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė projekte „Atrask save“ Renata Jastrumskienė pristatė savanoriavimą projekte, supažindino su jo tikslais, nauda savanoriams, kokiose įstaigose galima savanoriauti bei kokio amžiaus žmonės gali tai daryti.
Savanoris Deivis Kasperavičius supažindino su savo savanorystės istorija tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Pasakojo apie savanoriavimą tokiuose muzikos festivaliuose kaip „Bliuzo naktys“, „Galapagai“: ką ten veikia, ko išmoksta, ką tai duoda, kas ir kaip gali tapti savanoriu. „Savanorystė Lietuvoje – tramplynas į Europą“, – sakė jis ir papasakojo apie tarptautinius jaunimo mainus bei patirtį juose.
Keliautoja ir tiesiog įdomus žmogus, didelę savanorystės patirtį turinti Sandra Vaitelavičiūtė „nupiešė“ savo gyvenimo paveikslą, kuris priminė ištisą savanoriavimo virtinę. Ji supažindino su plačiu savanoriškų veiklų spektru ir smulkiai nupasakojo, kur yra savanoriavusi, kodėl pasirinko tokį kelią, kodėl ji tai nuolat daro, kodėl jai tai patinka, ko iš to išmoko ir ką jai reikškia savanorystė. „Geriau būsiu neturtinga, bet turėsiu veiklą, kuri uždega viduje“, – tarė Sandra ir ragino nors mėnesį „apsiauti savanorio batus“ ir tai išbandyti savo kailiu.
Toliau sekė Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir Žemaičių nacionalinio parko atstovų pasakojimai apie savanoriavimą šiose įstaigose, kokias veiklas reiktų vykdyti ir iki ko savanorystė gali „išaugti“. „Tik paragavęs sužinosi, ar patinka“.
