Savanorystė man – gyvenimo mokykla

Kai prieš dešimtmetį atėjau į Klaipėdos Marijos Taikos karalienės parapijos „Caritą“, nemaniau, kad tada menkas prisilietimas prie skurdo mano gyvenimą pakeis taip radikaliai visam likusiam gyvenimui.

Šiandien esu dėkingas savanoriškai veiklai, kad mano akmeninę širdį pakeitė žmogiška, kad mane išmokė pasilenkti su meile prie nors ir nešvaraus žmogaus gyvenimo ir su meile mazgoti tą purvą, kuris daugeliui yra koktus.

Per dešimt metų, kai esu savanoris, mano širdis, mano rankos, mano protas, kuris buvo perkeistas, prisidėjo prie šių veiklų: „Caritas“, Maisto bankas, „Vilties bėgimas“, Motinos Teresės seserys, pagalba su benamiais, „New femily“, vaikų stovyklos, „Žaliasis biuras“, vaikų namai, nakvynės namai, socialinių paslaugų centras, prevencija prieš prekybą žmonėmis, savanoriškos veiklos skatinimas paskaitomis, jaunimo dienos, Dainų šventė, vienišų senolių lankymas.

Visa tai ir dar daugiau – mano gyvenimo mokykla, kurioje esu iki šiol: juk savanoriai gražūs žmonės. Gražūs, nes mūsų širdys yra perkeistos, mūsų širdys kasdien mokosi pasilenkti, mokosi girdėti, mokosi būti arti, o tai nėra lengvas kelias, bet man – geriausia veikla, kurioje atradau save visam gyvenimui.

Siekdamas, kad dar daugiau žmonių atrastų save savanoriškoje veikloje ir išmoktų vertinti gyvybę net tada, kai keliauja, sukūriau socialinį projektą „Nebūk naivus kelyje“, kurio tikslas – iškelti savanoriškos veiklos vėliavą aukštai, kad tai būtų lyg žiburys, prie kurio švartuotųsi jaunimo laivas, kad tai būtų uostas, kuriame gera.

Savanorystė lai būna atrastas perlas kiekvienam iš mūsų, nes mano gyvenimas dabar net niūriausią dieną tapo kupinas pilnatvės.

Mindaugas Jonušas, socialinio projekto „Nebūk naivus kelyje“ pirmininkas