Savivaldai reikia piliečių pagalbos
Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas darsyk kviečia piliečius aktyviau dalyvauti savivaldoje, inicijuoti projektus, būti savivaldos šeimininkais. Jo įsitikinimu, tik gyventojų aktyvumas gali lemti, kad savivaldoje priimti sprendimai atitiks viešąjį interesą ir patenkins daugumos lūkesčius.
Nepailstate kviesti Klaipėdos rajono gyventojų dalyvauti savivaldos procesuose, tačiau patirtis rodo, kad žmonės į Savivaldybę užsuka tik asmeniniais reikalais, valdininkų sprendimus kritikuoja savame rate ar daugiausiai − komentuodami straipsnius ar skelbdami nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose. Kodėl svarbu gyventojams įsitraukti į savivaldos sprendimų kūrimą?
Atsakymas paprastas – patys kuriame sprendimus. Ką susikursime, tą turėsime. Kuo daugiau žmonių įsitrauks į tą kūrybą, tuo visiems geriau – daugiau protų priima išmintingesnius sprendimus, esu įsitikinęs.
Kodėl svarbu parašyti raštą, surinkti parašus, išreikšti bendruomenės nuomonę? O kaip kitaip savivaldos specialistai sužinos apie jūsų poreikius ar lūkesčius? Pavyzdžiui, viena moteris pasakojo, kad savivaldybei planuojant naujų vaikų žaidimų aikštelių įrengimą Klaipėdos rajone, ji su keliais kaimynais tarėsi rašyti raštą ir rinkti parašus dėl vaikų žaidimo aikštelės atnaujinimo Kastyčio gatvėje Gargžduose. Žiniasklaidoje perskaičiusi, kad nuspręsta, kokios aikštelės Gargžduose bus įrenginėjamos pirmiausia, moteris atsisakė minties rinkti kaimynų parašus ir kreiptis į Savivaldybę, nes esą jau viskas nuspręsta. Toks įsivaizdavimas yra neteisingas. Jei moteris tuos gyventojų parašus būtų surinkusi, atnešusi raštą į Savivaldybę, neabejotinai į šį prašymą būtų atsižvelgta. Greičiausiai ne iškart, bet po metų dvejų lėšų biudžete šiam tikslui būtų atsiradę. O kol nėra gyventojų iniciatyvos, nėra oficialaus kreipimosi, savivaldos specialistai ir negali žinoti, kad šiame kieme gyvena daug vaikus auginančių šeimų, vaikai dažnai žaidžia kieme ir jiems reikėtų papildomų žaidimų įrenginių.
Šiuo pavyzdžiu raginu visus piliečius visame Klaipėdos rajone nenumoti ranka ir nesivadovauti išankstinėmis nuostatomis esą valdininkai neišgirs, jie ten savus proteguoja, raštą į stalčių įkiš ir panašiai. Būtinai parašykite, būtinai imkitės iniciatyvos suburti didesnę žmonių grupę, kuriems rūpės Jūsų idėja ar prašymas savivaldai – taip specialistai galės priimti objektyviai didesnės visuomenės dalies lūkesčius atitinkančius sprendimus.
Vadovaudamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai paisau ir specialistus raginu paisyti viešojo intereso. O ką reiškia ši populiari frazė? Paprasčiausią dalyką – sprendimus, kurie atitinka visuomenės daugumos poreikius. Juk ir rinkimai atspindi visuomenės daugumos pasirinkimą. Patinka mums ar ne, per rinkimus jų rezultatą lemia ne mūsų asmeninė nuomonė, bet daugumos žmonių išreikšta valia. Daugumai visuomenės demokratišku keliu išrinkus vietos ar šalies valdžią, valdžia privalo dirbti tos daugumos labui.
Nė vienas savivaldybės sprendimas neatsirado iš oro. Raštai, kreipimaisi, bendruomenių siūlymai, planavimas lemia, kad vienas ar kitas sprendimas būtų įtrauktas į strateginį planą ir, atsiradus lėšų, būtų skirta pinigų darbams pradėti ar sumanymas įgyvendinti.
Ar galite daugiau papasakoti apie tai, kaip planuojami darbai savivaldybėje? Negi gyventojų norai įpareigos specialistus keisti planus ar planuoti naujus darbus?
Šiemet skiriame lėšų ir pagal prašymus, kurie buvo teikti prieš metus, dvejus. Darbus į strateginį planą įtraukiame žvelgdami bent trejus metus į priekį. Jei vienu metu atsiranda poreikis panašius objektus finansuoti keliose Klaipėdos rajono vietose, specialistai kuria programą, numato kriterijus, pagal kuriuos objektai programoje išdėliojami pirmenybės tvarka, o tuomet, politikams Taryboje pritarus, planai pradedami vykdyti.
Paprastai tariant, kai Savivaldybė gavo keliolika prašymų įrengti paviljonus autobusų stotelėse, specialistai sukūrė atskirą programą, įvertino, kuriose Klaipėdos rajono vietose šis poreikis aktualiausiais, neatidėliotinas (pagal gyventojų, į mokyklą vykstančių vaikų skaičių ir kitus kriterijus), nustatė, kokia eile bus įrenginėjamos stotelės, skyrė joms lėšų, skelbė konkursą ir pradėjo darbus. Panašiai yra ir su sporto aikštynų atnaujinimu, vaikų žaidimų aikštelių įrengimu, kelių asfaltavimu. Savivaldybės specialistai diskutuoja, atsižvelgia į įstatymus, gyventojų, bendruomenių raštus, nustato objektyvius kriterijus ir tuomet sprendžia.
Aišku, ne visus norus galime įgyvendinti, juk neturime lėšų vienu ypu išasfaltuoti tūkstančio kilometrų Klaipėdos rajono žvyrkelių, bet biudžetas įvairiems poreikiams tenkinti skirstomas gana proporcingai, atsižvelgiant ne tik į finansines galimybes, bet ir į gyventojų prašymus.
Savivalda turi tiek daug laisvės priimti sprendimus savarankiškai?
Šią savaitę, dalyvaudamas specialistų atrankos konkurse, pretendentėms uždaviau paprastą klausimą – kam pavaldi Klaipėdos rajono savivaldybė. Į valstybės tarnybą pretenduojančios specialistės kažkodėl manė, kad savivaldybė pavaldi Seimui ar Vyriausybei. Savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms. Savivaldybių santykius su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai. Kitaip tariant, savivaldos šeimininkai yra jos gyventojai, kurie gali ir turi reikalauti, kad vadovaudamasi galiojančiais įstatymais ir tvarka Savivaldybė tenkintų jų poreikius, lūkesčius ir įgyvendintų svarbius, viešąjį interesą atitinkančius sprendimus.
Savivaldybė turi gana daug laisvės priimti sprendimus savarankiškai − dėl to ir yra ypač svarbu, kad kuo daugiau gyventojų įsitrauktų į sprendimų priėmimą.
Tačiau parašyti komentarą feisbuke daug paprasčiau, nei rašyti kažkokius biurokratinius raštus…
Sutinku: ir pats, kol užsiėmiau verslu ir politika domėjausi iš tolo, į Savivaldybės pastatą gal dešimtmetį nebuvau ir kojos įkėlęs. O kai Lapiuose susibūrėme į bendruomenę, kai atsirado noras keisti kaimo kasdienybę, nori nenori teko įsigilinti, kaip ir kodėl priimami sprendimai Savivaldybėje. Tuomet bendruomenės prašymus savivalda išgirdo, į juos atsižvelgė.
Gyventojai nėra linkę rašyti raštų, todėl išlieka klausimas, ar strateginis trijų metų planavimas yra tikslus, atitinka realius žmonių lūkesčius. Nėra kito kelio, kaip tik bendrauti su žmonėmis, raginti juos išsakyti savo lūkesčius. O piliečiai turėtų burtis į bendruomenes, bendradarbiauti su seniūnaičiais, išrinktaisiais Tarybos nariais tam, kad jų prašymai pasiektų Savivaldybę ir atspindėtų didesnės visuomenės dalies nuomonę ar poreikius. Jei tik vienas pilietis prašo, kreipiasi, tegul ir dėl svarbaus klausimo, jo prašymas nėra toks svarus, kaip didesnės grupės žmonių inicijuotas pasiūlymas.
Gavę prašymą specialistai įvertina situaciją, diskutuoja įvardindami įstatymų numatytus motyvus ir argumentus, rengia sprendimo projektus Tarybai ir, jei kartą per mėnesį į Tarybos posėdį susirinkę politikai balsuoja už sprendimą, jis tampa realybe. Tai tiesiausias ir paprasčiausiai kelias daryti įtaką Klaipėdos rajono savivaldoje priimamiems sprendimams. Man kaip vykdomosios valdžios atstovui – Administracijos direktoriui, labai svarbu, kad aš pats ir visi savivaldybės specialistai dirbtų atspindėdami kuo didesnės visuomenės dalies nuomonę. Tokiu būdu pavyks sukurti tikrąją savivaldą, kai sprendimus lemia piliečiai. Tie, kurie moka mokesčius, gyvena šalia ir yra tikrieji savivaldybės šeimininkai. Jei piliečiai aktyviai dalyvaus šiuose procesuose, bus mažiau nepasitenkinimo dėl nepavykusių projektų, neteisingų sprendimų, prioritetų ir kriterijų eiliškumo. Mes visi ir kiekvienas esame atsakingi, kokie sprendimai bus priimami savivaldybėje ir kokius darbus kartu nuveiksime Klaipėdos rajone artimiausiu metu.