Savivaldybė paskirstė stipendijas Vilniaus istorijos tyrėjams
Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama puoselėti sostinės tapatybę ir skatinti miestiečius domėtis miesto istorija, jau penktąjį kartą skyrė stipendijas Vilniaus istorijos tyrėjams. Šiemet, artėjant sostinės 700-ajam jubiliejui, savivaldybė skyrė didesnę, 27 tūkst. eurų siekiančią, sumą, kuri atiteko keturiems projektams.
Kiekvienais metais savivaldybės remiami istorijos tyrinėtojai nagrinėja platų spektrą skirtingų, menkai nagrinėtų temų, atskleidžiančių miestiečiams ir visos šalies gyventojams daugiau Vilniaus praeities.
„Šis konkursas svarbus ne tik dėl dalyviams suteikiamos laisvės susikoncentruoti į tyrimą, bet ir dėl Vilniaus istorijos puoselėjimo, nes tyrimų apie sostinę išties trūksta. Šiemet pateiktos paraiškos buvo itin kokybiškos, įvairios tiek tematiškai, tiek chronologiškai, todėl nusprendėme didesnį ar mažesnį finansavimą skirti visiems į stipendijas pretendavusiems projektams. Džiugina ir tai, kad jau dabar matyti tyrėjų įdėtas darbas, įsigilinimas į savo temas”, – sako paraiškas vertinusios komisijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas.
Nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų komisija, įvertinusi gautas paraiškas, nusprendė skirti stipendijas keturiems projektams.
8 tūkst. eurų stipendija skirta Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslininkei, hum. m. dr. Vitalijai Stravinskienei, atliksiančiai tyrimą „Vilniečių emigracija ir imigracija XX amžiuje”.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Violeta Davoliūtė taip pat atliks tyrimą „Vilniečių emigracija ir imigracija XX amžiuje”, kurio įgyvendinimui skirta 5 tūkst. eurų. Nors mokslininkių temos sutampa, jos nagrinės skirtingus praėjusio amžiaus laikotarpius, skirsis ir tyrimų prieiga.
Dar 7 tūkst. eurų stipendija bus skirta socialinėms antropologėms Agnieškai Avin ir Aušrai Simoniukštytei, turinčioms ilgametę patirtį tyrinėjant Lietuvos romų istoriją ir kultūrą. Jos atliks tyrimą „Vilniaus etninės bendruomenės (istorija, kultūra, šiandiena – istorinis-antropologinis-socialinis tyrimas)” ir geriau pažins Vilniaus romų bendruomenę. Antropologės gilinsis į iki šiol mažai tyrinėtą Vilniaus Kirtimų (Parubankos, kaip vadino patys gyventojai) romų gyvenvietės istoriją.
7 tūkst. eurų dydžio stipendija taip pat skirta Povilui Marozui ir dr. Jonui Šečkui už tyrimą „Iš ko padarytas miestas: medžiagų, iš kurių pastatytas Vilnius, kilmės tyrimas”.
„Vilnius turi neišsenkančius klodus istorinių pasakojimų. Stipendijos yra skiriamos tiems, kurie yra pasiryžę šiuos klodus atidengti ir į viešąjį diskursą įnešti šį tą naujo, besiremdami kažkuo senu. Turėdami mintyse 700-ąjį sostinės jubiliejų, šiemet pasiūlėme simbolinį skaičių temų – septynias, į kurias galėjo pretenduoti tyrėjai. Džiaugiuosi, kad didžioji dalis jų bus atskleistos, o mokslininkų pasirinkti unikalūs rakursai padės mums dar geriau suprasti Vilnių”, – sakė komisijos atstovė, Tarybos narė Kamilė Šėraitė.
Paraiškas stipendijai galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos.
