Savivaldybės išsukinėja saugiklius
Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms uždrausti vidaus sandoriai, t. y. praktika, kuomet valdiška įmonė prekes ar paslaugas be konkurso perka iš sau pačiai priklausančios įmonės. Visi pirkimai turi būti vykdomi viešo konkurso būdu, kad būtų aišku, kad pardavėjas pasirinktas dėl to, kad siūlo geriausias sąlygas, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių.
Paskelbta valstybės valdomo turto ataskaita rodo, kad valstybė turi daug turto, bet ne su visu sugeba tvarkytis ūkiškai. Vien centrinė valdžia turi pastatų, kurie užima 10,5 milijono kvadratinių metrų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais savivaldybė turi dar 11 milijonų kvadratų. Kartu šis plotas prilygsta dviem Anykščių miesto teritorijoms!
Galiausiai, premjero pašmaikštavimas, kad 27 nepriklausomybės metais vis dar turime valdiškų poilsiaviečių, valdiškų buitinio gyventojų aptarnavimo įmonių ar nieko bendro su valstybės funkcijomis neturinčių valdiškų įmonių, yra tiesiai į dešimtuką.
Reikėtų pridėti, kad 27 nepriklausomybės metais turime savivaldybėms priklausančių vandens parkų, pirčių, knygų parduotuvių, vaistinių. Ir jei galvojate, kad šiuos Tarybų Lietuvos rudimentus rasite tik kokiame kaimelyje –- klystate. Valdiškų knygų parduotuvių yra ir didmiesčiuose, kur jų tikrai netrūksta.
Ar galima tikėtis pokyčių? Kad problemos bus ne tik įvardintos, bet ir sprendžiamos? Kyla rimtų abejonių. Ir štai kodėl.
Tuo pat metu, kai Premjeras kritikuoja neūkiškumą, Seimas neūkiškumą įteisina. Neseniai jis atmetė net Prezidentės veto ir savivaldybių įmonėms leido užsiimti vidaus sandoriais, t. y. pirkti iš savo įmonių bet ką už bet kiek, be jokių konkursų ar viešumo. Savivaldybių įmonėms yra leidžiama tas, kas valstybės įmonėms yra draudžiama. Kodėl? Gal savivaldybių įmonės yra skaidrumo pavyzdžiai? Jose nėra „švogerizmo“? Jose vadovaujančiose pareigose neįdarbinami partijai nusipelnę žmonės?
O dabar Seimo Savivaldybių (ir Valstybės valdymo) komitetas strimgalviais puola ir toliau išsukinėti saugiklius nevaržomai kurtis valdiškiems bizniukams.
Prieš gerą pusmetį buvo priimti įstatymai, kad savivaldybei, prieš pradedant naują ūkinę veiklą, reikia gauti leidimą iš Konkurencijos tarybos. Paprastai tariant, gali pasitaikyti situacijų, kuomet niekas kitas, tik savivaldybės įmonė sutinka suteikti, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugą. Bet lygiai taip pat gali būti situacijų, kai kažkas didmiestyje tiesiog užsinori įsteigti dar vieną valdišką taksi įmonę. Kaip atskirti, kada tikrai yra poreikis steigti valdišką įmonę, o kada tai yra tik užgaida, ar dar blogiau – korupcija? Puiki priemonė – saugiklis, t. y. privaloma pasitikrinimo procedūra, kurią atlieka Konkurencijos taryba. Būtent tai dabar yra įteisinta įstatymuose.
Bet Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas užsimojo šį saugiklį išmesti. Logika? Iš aiškinamojo rašto galima išskaityti, esą savivaldybėms neaišku, kokias įmones jie galės steigti, o kokių – ne. Į tokį argumentą yra bent du atsakymai.
Pirma, Konkurencijos tarybos leidimas tam ir skirtas – aiškiai ir objektyviai išsiaiškinti, reikia dar vieno valdiško verslo ar ne.
Antra, įstatymų nesupratimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įsivaizduojate, koks triukšmas kiltų, jei privatus verslas pareikalautų tuoj pat panaikinti kokį nors įstatymą, nes verslas jo nesupranta? Arba jei mokesčių mokėtojas pareikštų, kad mokesčių jis nemokės, nes nesupranta pajamų mokesčio įstatymo? Nors, tiesą pasakius, toks mokesčių mokėtojo reikalavimas būtų daug labiau pagrįstas, nes mokesčių mokėtojas išlaiko valdžią, ir gali reikalauti, kad bent taisyklės būtų surašytos aiškiai.
Jei savivaldybių įmonėms bus išsukti saugikliai, kaip mokesčių mokėtojai bus apsaugoti nuo to, kad jų pinigus švaistys politikai užsimanę „pažaisti“ verslą? Kaip Seimo komitetas siūlo apsisaugoti nuo dar vieno valdiško taksi didmiestyje? Niekaip. Jei dabar prieš steigiant taksi įmonę reikėtų gauti Konkurencijos tarybos leidimą, tai komitetas siūlo, nebent savanoriškai pasikonsultuoti.
Žinutė savivaldybėms maždaug tokia: steikite ką norite, o jei kas prisikabins – eikite į teismą prieš Konkurencijos tarybą ir įrodinėkite, kad valdiško verslo labai reikėjo. Kol porą metų vyks teismo procesas, spėsite sužlugdyti konkurentus, o tuo pačiu i ir verslą „pažaisite“. Blogiausiu atveju – panaikinsite savo pačių įsteigtą įmonę ir tiek. Bet netrukus vėl galėsite sugalvoti ką nors naujo.
Būtent dėl tokio požiūrio kai kurie savivaldos atstovai užsitarnavo „feodalų“ pravardes. Ką daro šis Seimas, kad feodalizmas būtų išgyvendintas? Jei ir daro, tai kol kas į priešingą pusę.
Dar blogiau, kad viskas daroma strimgalviais. Įstatymo projektas registruotas gegužės 31 d., Seimui pateiktas birželio 13 d., svarstymas plenariniame posėdyje – jau birželio 22 d. Pavydėtinas greitis. O, kad tokiu greičiu būtų sprendžiami mokesčių mokėtojų klausimai, ar naikinamos kliūtys investicijų pritraukimui.
Prieš rinkimus dalis žmonių patikėjo, kad nauja „šluota“ gali sutvarkyti užpelkėjusį neūkiškumą valstybės turto valdyme. Tuos žmones nuvilti būtų strateginė politinė klaida. O leisti valdiškiems verslams nežabotai plėstis – strateginė ekonominė klaida.
