Savivaldybės: moksleivių gražinimui į mokyklas nebuvo tinkamai pasirengta
Moksleivių psichologine sveikata ir galimomis ugdymo spragomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino gerokai per vėlai, o bandymas atsakomybę dėl per ilgai užsitęsusio nuotolinio mokymosi perkelti savivaldybėms primena nekorektiškus bandymus dangstyti pavėluotai priimtus sprendimus.
Taip Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) vertina švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komentarus dėl savivaldybių vaidmens grąžinant vyresniųjų klasių moksleivius į mokyklas.
„5-11 klasių moksleiviai Lietuvoje vieni ilgiausiai Europoje mokėsi nuotoliniu būdu – tokį sprendimą priėmė ne savivaldybės, o Vyriausybė, nusprendusi daug anksčiau atlaisvinti ribojimus verslui ir kitiems sektoriams. Deja, bet šalies moksleiviai ir pats švietimas, kuris buvo deklaruojamas kaip Vyriausybės prioritetas, savo eilės laukė bene ilgiausiai,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Balandžio pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pradėjus kalbėti apie moksleivių grąžinimą, savivaldybės viešai paragino ministrę nežaisti visuomenės lūkesčiais, o vertinti realią situaciją ir praktines galimybes. Į šiuos savivaldybių raginimus atsižvelgta nebuvo, vietoje to mokykloms buvo pateikti su savivaldybėmis neaptarti reikalavimai, kuriuos įgyvendinti buvo labai sudėtinga arba neįmanoma. Informacija dėl saugumo reikalavimų – pavyzdžiui, testavimo būdų ir galimybių ar ugdymo proceso organizavimo – ne kartą keitėsi, tai veikė ir neretai formavo nepalankią tėvų nuomonę dėl vaikų grįžimo į mokyklą.
„Šiame pandemijos valdymo procese Vyriausybė savivaldybes įvardina kaip partneres, juk būtent jos praktiškai įgyvendina esminius sprendimus. Todėl praėjus daugiau kaip metams, kai kasdien dedame visas pastangas grąžinti visuomenės saugumą ir stabilumą, tokie ministrės kaltinimai skamba labai nekorektiškai. Juo labiau, kad vyresniųjų klasių moksleivių grąžinimui reikėjo pasirengti gerokai iš anksto, diskusijose su savivaldybėmis įvertinus visus praktinius aspektus bei skyrus papildomų priemonių įgyvendinti saugumo reikalavimus. Jei tai būtų buvę padaryta, galbūt šiandien didžioji dalis moksleivių mokytųsi mokyklose, o ne namie,“ – teigia LSA prezidentas.
LSA taip pat tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau artimiausiu metu priims konkrečius sprendimus ir algoritmus dėl tinkamo pasirengimo rugsėjo 1-ąjai, nes kol kas aiškumo, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas, nėra.
