Savivaldybės politika: Vilniuje yra vietos barams, bet ne ,,Žinijai“

Ignoruodama Vyriausybės nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybė  nutraukė savo sudarytą panaudos sutartį su Lietuvos ,,Žinijos“ draugija, šiemet švenčiančia savo veiklos 90-metų jubiliejų. Nors teismų maratonas tęsiasi, savivaldybė atsiuntė raštą, ragindama draugiją kuo skubiau išsikraustyti iš jai istoriškai priklausančių patalpų (Vilniaus g. 22), kurias „Žinija“ dar pokario metais savo lėšomis atstatė bei remontavo. Savivaldybė, ignoruodama įstatymais numatytas ginčų sprendimo procedūras, pamynusi elementarų padorumą, padarė „Žinijai“, garsiam miesto švietimo ir kultūros židiniui, ne tik jubiliejinę, bet ir Kalėdinę „dovaną“ – su vykdomuoju raštu kreipėsi ir į antstolius.

Senamiestis – verslui, o ne švietimui?

Praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje ,,Žinijai“ priklausiusios patalpos Vilniaus g. 24, kur veikė „Žinijos“ Centrinis lektoriumas, buvo perduotos Lietuvos dailės muziejui. Kaip dalinę kompensaciją už nusavintą turtą Vyriausybė nurodė savivaldybei sudaryti panaudos sutartį su „Žinija“ dėl patalpų Vilniaus g. 22. Bėgant laikui ,,Žinijos“ patalpos ėmė vis labiau dominti savivaldybę. Nors sutartis būdavo reguliariai pratęsiama, tačiau kaskart koreguojama ,,Žinijos“ nenaudai, ieškoma pretekstų sutarties nutraukimui.

Konkrečių veiksmų imtasi 2013 metais, kai pas „Žinijos“ draugijos pirmininkę Tatjaną Simaškienę apsilankė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius ir „Cash Lounge Bar“ savininkas Steponas Visockis. ,,Abu vyriškiai primygtinai siūlė besikuriančiam barui pernuomoti „Žinijai“ priklausančias pirmo aukšto patalpas. „Svečiams priminiau, kad panaudos sutartis griežtai draudžia pernuomoti patalpas,“ – apie susitikimą, nuo kurio prasidėjo konfliktas, pasakoja T. Simaškienė. – ,,Deja, departamento direktoriaus tai nesustabdė – jis ėmė siūlyti įvairias išeitis, mokyti kaip ,,apeiti įstatymą“. Pasiūlymus atmečiau. Iškart po to prasidėjo savivaldybės atakos.“

Pelno nesiekiančiai organizacijai teko ne kartą aiškintis dėl kabinetų užimtumo, rašyti veiklos ataskaitas, netgi sulaukti netikėtų patikrinimų pietų pertraukų metu, per kuriuos į ,,Žinijos“ patalpas sugūžėdavo specialiai suburtos komisijos, ieškančios draugijos veiklos klaidų. Po apsilankymų sukurptuose aktuose buvo minimos nebeegzistuojančios skolos ,,Vilniaus energijai“, kaltinama neefektyviu patalpų naudojimu dienos metu (tarsi nesuvokiant, kad didžioji dalis renginių vyksta vakarais!), menku rūsio patalpų eksploatavimu (bet juk rūsio patalpos – techninės paskirties, nepritaikytos renginiams!). Galiausiai savivaldybės komisijai nepatiko, kad antrame aukšte atrakintos durys. Ekspertai „užmiršo“, kad ,,Žinija“ – viešoji įstaiga, kurioje vyksta ne tik įvairūs mokymai, bet ir atviri nemokami renginiai, pristatomos parodos, buriasi kultūros, mokslo žmonės…

Siekdama švelninti konfliktą, ,,Žinija“ atsakė į visus savivaldybės klausimus, įvykdė visus reikalavimus. Tačiau tai nepadėjo – 2014 metų gegužę savivaldybė padavė ,,Žiniją“ į teismą.

Ieškiniai – vienas po kito

Pirmasis ieškinys iškeltas dėl skolos už šildymo paslaugas, nors… savivaldybė nesiuntė ,,Žinijai“ sąskaitų apmokėti šildymą. Teismas pripažino, kad tokia situacija susiklostė dėl pačios ieškovės – savivaldybės – veiksmų. Po teismo gavusi sąskaitą, ,,Žinija“ iškart sumokėjo visą nurodytą sumą – 14800,65 Eur, tačiau savivaldybė vistiek pateikė apeliaciją, kurią išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, priėmė nutartį palikti galioti pradinį sprendimą.

2014 m. rugsėjį savivaldybė kreipėsi į teismą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir draugijos iškeldinimo iš patalpų, argumentuodama, kad ,,Žinija“ naudoja ,,patalpas ne pagal paskirtį, jose išvis nevykdoma jokia veikla“. Argumentacijai pasitelkti jau minėti, po patikrinimų atsiradę dokumentai. Šį ieškinį teismas tenkino remdamasis tik vienu argumentu (t.y. buvusios skolos už šildymą), o visus kitus atmetė kaip neįrodytus.

Dėl šio sprendimo tiek ,,Žinijos“ draugija, tiek Vilniaus miesto savivaldybė padavė apeliacinius skundus. Keista, kad po pirmojo teismo atsiradusi savivaldybės apeliacija nagrinėta daugiau nei metus, o antrajai prireikė vos trijų mėnesių ir ginčas buvo išspręstas savivaldybės naudai: leista nutraukti iki 2017 metų pabaigos turėjusią galioti panaudos sutartį. Priimtame nutarime yra netikslumų (net draugijos patalpų plotas padvigubintas!) ir, lyg tyčia, neatsižvelgta į tai, kad panaudos sutarties nutraukimas – tolygus organizacijos sužlugdymui.

,,Susidarė paradoksali situacija: vienoje byloje teismas konstatavo, kad skola už šilumos energiją susidarė dėl pačios savivaldybės veiksmų, o kitoje leido nutraukti panaudos sutartį dėl vienintelės priežasties – to paties, jau apmokėto‚ įsiskolinimo už šilumos energiją,“– nuostabos neslepia ,,Žinijos“ pirmininkė T. Simaškienė.

Beldimas į mero duris

Taikiai išspręsti situaciją svajojanti Lietuvos ,,Žinijos“ draugija ryžosi kreiptis į savivaldybės merą. Trumpa bendravimo istorija:

2015-06-02 su Vilniaus miesto savivaldybės meru Remigijumi Šimašiumi aptariamas ieškinis dėl Panaudos sutarties nutraukimo. R. Šimašius pažada, kad imsis priemonių išspręsti situaciją;

2015-07-08 mero padejėja telefonu praneša, kad meras nurodė Teisės skyriui nutraukti teismines bylas ir sudaryti panaudos sutarties atnaujinimą;

2015-07-29 ,,Žinija“ dar kartą raštu kreipiasi į merą dėl teisminių procesų nutraukimo;

2015-08-10 Savivaldybės Teisės departamento atstovė elektroniniu paštu prašo pateikti  „Žinijos“ siūlomas taikos sutarties sąlygas, kurias ketinama svarstyti;

2015-08-10 ,,Žinija“ pateikė taikos sutarčių sąlygas;

2015-10-05 Kelis kartus kreipusis į savivaldybę, ,,Žinija“ pagaliau informuojama apie Vilniaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos sprendimą atsisakyti sudaryti taikos sutartį. Protokolo išrašą pateikti atsisakoma;

2015-10-15 ,,Žinija“ raštu kreipiasi į merą, prašydama skirti susitikimą. Rašte taip pat prašoma nesikreipti į antstolius dėl iškeldinimo bei atnaujinti derybas;

2015-10-26 ,,Žinija“ dar kartą kreipiasi į merą, paskiriama priėmimo data – lapkričio 19 d.;

2015-11-09 savivaldybė atsiunčia raštą, kuriame nurodoma kuo skubiau įvykdyti teismo nutartį – išsikraustyti iš patalpų;

2015-11-18 ,,Žinija“ informuojama, kad priėmimas nukeliamas į kitų metų sausį, o dar vėliau pranešama, kad organizacija išvis nebus priimta;

2015-11-23 savivaldybė kreipiasi į antstolius su vykdomuoju raštu, nors ,,Žinija“ dar nepateikusi atsakymo ankstesnį raštą (tam įprastai skiriama 20 darbo dienų);

2015-11-30 gaunamas anstolio reikalavimas palikti patalpas per 10 dienų.

Lietuvos ,,Žinijos“ draugijos iniciatyva taikiai spręsti susiklosčiusią situaciją liko neišgirsta. Nors iš pradžių meras R. Šimašius pozityviai žiūrėjo į ,,Žinijos“ prašymus, po kurio laiko visiškai pakeitė savo poziciją, iki galo nepateikdamas aiškių ir pagrįstų atsakymų organizacijai.

,,Žinija“ – žinių ir kultūros sklaidos lopšys

Teismuose už savo egzistavimą kovojanti Lietuvos ,,Žinijos“ draugija įsteigta 1948 metais, kaip organizacija, tęsianti 1925–1940 metais Lietuvoje veikusios Mokslo kooperatinės bendrovės „Žinija“ tautinio ugdymo tradicijas. Nors sovietmečiu dėl valdžios spaudimo ,,Žinijai“ teko skleisti tuometinę ideologiją, čia būrėsi Sąjūdžio iniciatoriai, Atkuriamojo Seimo ir pirmųjų Vyriausybių nariai, buvo spausdinami Persitvarkymo Sąjūdžio leidiniai.

Bėgant laikui organizacija ėmė aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos mokslų akademija, užmezgė tarptautinių ryšių. ,,Žinija“ pirmoji Lietuvoje pradėjo rengti kalbų mokymo, kvalifikacijos kėlimo, naujų profesijų įsisavinimo kursus, greitai tapo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos nare.

Pastaruosius 25-erius metus ,,Žinija“ garsėja vaikų ir jaunimo ugdymo projektais, renginiais, skirtais senjorams bei socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Vyksta nemokamos paskaitos, leidinių pristatymai, buriasi klubai, skatinantys savišvietą ir mokymąsį visą gyvenimą. Čia eksponuojkamos Lietuvos ir užsienio menininkų parodos, vyksta kūrybos vakarai, koncertai.

Lietuvos ,,Žinijos“ draugija – išskirtinė, analogų neturinti organizacija Lietuvoje, kurios centre – žmonės, jų poreikiai, esminiai oraus gyvenimo principai. „Žinijos“ 90-ies metų veiklą žino ir vertina sostinės gyventojai: vien per pastarųjų savaičių renginius apie 600 vilniečių pasirašė kreipimasį į Vilniaus merą ir Tarybos narius dėl patalpų Vilniaus g. 22 išsaugojimo.

„Žinija“ turi daugybę planų ateičiai. Ar Vilniaus meras ir savivaldybės tarnautojai turi išskirtinę teisę spręsti būti ar nebūti ,,Žinijai“?