Savivaldybės ragina Vyriausybę imtis savivaldybių finansavimo sistemos pertvarkos
Savivaldybės, kartu su valstybe ieškodamos išeičių iš sudėtingos ekonominės padėties, imasi iniciatyvos ir siūlo jau dabar sukurti tvarius ir ilgalaikius instrumentus stiprinti regionų ekonomiką ir vietos plėtrą.
Siūlydamos konkrečias priemones Vyriausybės programos įgyvendinimo planui, savivaldybės siekia ne tik mažinti priklausomybę nuo centrinės valdžios, bet ir didinti savo indėlį į ekonominę bei socialinę regionų plėtrą bei imtis savarankiškų žingsnių skatinant investicijas ir gaivinant ekonomiką regionuose.
„Dabar yra pats tinkamiausias laikas tobulinti savivaldybių finansų sistemą ir keisti požiūrį į tai, kiek savivalda, turėdama tinkamas sąlygas ir motyvaciją, gali prisidėti stiprinant šalies ekonomiką. Sukūrę tvarius ir ilgalaikius instrumentus dabar, kai visos valstybės laukia iššūkis atsitiesti po pandemijos sukeltų padarinių, suteiksime savivaldybėms unikalią galimybę veikti proaktyviai – pačioms priimti ir per investicijas įgyvendinti vietos ekonominei bei socialinei plėtrai svarbius sprendimus, nelaukiant kiekviename žingsnyje centrinės valdžios nurodymų,“ – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Savivaldybės Vyriausybei siūlo įteisinti esminę jų savarankiškumą sustiprinsiančią priemonę – didinti savivaldybių investicinį pajėgumą plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius bei sukuriant lankstesnes skolinimosi galimybes.
Galimybė vykdyti investicijas yra vienas esminių instrumentų savivaldybėms stiprinti vietos ekonomiką ir gerinti socialinį klimatą – kurti darbo vietas, palankesnę verslo aplinką, plėtoti socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus. Kadangi savivaldybių savarankiški pajamų šaltiniai yra labai menki, o skolinimasis itin suvaržytas, savivaldybės beveik neturi galimybių pačios finansuoti investicijų. Lėšas šiam tikslui savivaldybėms skiria centrinė valdžia.
Tokia centralizuota investicijų finansavimo sistema yra neefektyvi. Viena vertus, savivaldybės susiduria su dideliu neapibrėžtumu ir nežino, kiek ir ar iš viso gaus lėšų investicijoms. Kita vertus, įgyvendinami nebūtinai tie projektai, kurių labiausiai reikia vietos bendruomenių poreikiams tenkinti, o tie, kuriems savivaldybės gali gauti lėšų prisiderinant prie įvairių ministerijų nustatytų prioritetų.
Jei savivaldybė pati galėtų spręsti dėl investicijų, procesas būtų daug efektyvesnis – ji vykdytų galbūt mažiau projektų, bet koncentruotų lėšas į svarbiausius ir įgyvendintų juos greičiau.
Norint užtikrinti pakankamą savivaldybių investicinį pajėgumą, LSA siūlo kelis būdus: padidinti savivaldybių mokestines pajamas, kad taptų įmanoma finansuoti investicijas iš nuosavų pajamų šaltinių, bei sukurti lankstesnes skolinimosi galimybes prisiimant už tai pilną atsakomybę.
Savivaldybės taip pat ragina nelaukti ir, kaip jau įsipareigota Vyriausybės programoje, įsteigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą (programą ar fondą), kuris padėtų spręsti regionų plėtros netolygumus ir užtikrintų gyventojų teisę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, juo labiau, kad savivaldybės dažnai įgyvendina finansiškai neatsiperkančius, tačiau socialiai būtinus projektus.
LSA nuomone, šį finansinį instrumentą Lietuvai svarbu sukurti dar šiais metais, kai Europos Komisija yra numačiusi beprecedentį lankstumą tokių mechanizmų steigimo procedūroms, be to – egzistuoja visos sąlygos mechanizmo steigimui panaudoti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas.
Kita svarbi priemonė, kurią savivaldybės siūlo įgyvendinti Vyriausybei ir kuri jau minima Vyriausybės programoje, yra didesni savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltiniai, kurie suteiktų savivaldai motyvaciją racionaliau naudoti lėšas ir geriau pritaikyti jas konkrečios vietos poreikiams. Kai kurias funkcijas vietoje skiriamų tikslinių dotacijų siūloma finansuoti papildomomis Gyventoju pajamų mokesčio (GPM) lėšomis. Toks pakeitimas padėtų išspręsti ir, pavyzdžiui, daug metų nagrinėjamą švietimo įstaigų tinklo optimizavimo klausimą. Šiuo metu savivaldybės nėra suinteresuotos pertvarkyti šį tinklą, nes mažos mokyklos gauna santykinai daugiau klasės krepšelio lėšų. Tačiau pakeitus finansavimo tvarką ir savivaldybėms suteikus teisę savarankiškai paskirstyti lėšas ugdymui, jos būtų motyvuotos optimizuoti įstaigų tinklą: efektyviau naudojamų lėšų dalis liktų savivaldybėms ir jos galėtų panaudoti šias lėšas kitoms švietimo reikmėms (ugdymo priemonių įsigijimui, specialistų atlyginimų didinimui ar mokyklų remontui), priklausomai nuo to, ko konkrečiai savivaldybei reikia labiau.
Geriau atliepti konkrečios vietos poreikius savivaldybės galėtų ir tuo atveju, jei būtų užtikrintas pilnas valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimas, ir jo nereikėtų nuolat „dangstyti“ ir taip jau nedidelėmis savarankiškomis lėšomis.
Ne mažiau svarbu yra užtikrinti, kad savivaldybės galėtų planuoti veiklą ir investicijas žinodamos, kad jų pajamos nemažės dėl centrinės valdžios sprendimų ar ekonomikos veiksnių (apsisaugoti nuo pastarųjų savivaldybės turi daug mažiau saugiklių nei valstybė).
Tarp kitų LSA teikimų savivaldybių savarankiškumą didinančių priemonių yra ir siūlymas į savivaldybių biudžetus įskaityti dalį pridėtinės vertės ar pelno mokesčių. Savivaldybės taip pat akcentuoja svarbą įteisinti galimybę disponuoti nepanaudotomis tikslinėmis lėšomis, jų negrąžinant į valstybės biudžetą, o skiriant kitoms, vietos poreikius atitinkančioms reikmėms.
Savivaldybių siūlymai suteikti joms daugiau finansinio savarankiškumo ir galimybių investicijoms visiškai atitinka ir nepriklausomos tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, kurios buvo parengtos mūsų šaliai ir netrukus bus pristatytos viešai. EBPO ekspertai atliko Lietuvos savivaldybių finansinių išteklių ir investicinių galimybių analizę bei palygino su kitomis valstybėmis. Konstatuodama, kad Lietuvos savivaldybės turi mažai galimybių finansuoti viešąsias investicijas, EBPO Lietuvai rekomenduoja didinti savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinius, atlaisvinti skolinimosi suvaržymus, užtikrinti pajamų stabilumą, leisti pasilikti ir savarankiškai paskirstyti nepanaudotas tikslines dotacijas.
