Šeduvoje gyvenusių žydų atminimą įamžins projektas „Dingęs štetlas“
Šią savaitę Šeduvoje (Radviliškio r.) nedidelės ceremonijos metu buvo prisiminta čia gyvenusi gausi žydų bendruomenė ir pagerbtas per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintų jos narių atminimas. Ceremonijos dalyviai, kurių daugumą sudarė negausios Šiaulių miesto žydų bendruomenės atstovai, aplankė Šeduvoje baigtas tvarkyti senąsias žydų kapines ir sugiedojo kadišą, maldą už mirusiuosius, masinėse žydų žudynių vietose Liaudiškių miške. Šeduvos apylinkėse 1941 metų vasarą naciai ir jų pagalbininkai nužudė beveik 1 tūkst. žydų tautybės miestelio gyventojų – vyrų, moterų ir vaikų.
„Žudikai negalėjo nužudyti mūsų atminties. Mes grįžome, nes mūsų atmintis yra stipresnė nei jų kulkos, ir ji visada išliks gyva. Šiandien prisimename išnaikintą Šeduvos žydų bendruomenę, tačiau tai, kas atsitiko čia, niekuo nesiskiria nuo to, kas vyko visoje Lietuvoje, kuri kadaise buvo namai daugiau nei 200 tūkst. litvakų. Jie visi buvo paliesti Holokausto”, – ceremonijos metu susirinkusiems sakė Sergejus Kanovičius, Šeduvos žydų memorialinio fondo, inicijuojančio Šeduvos žydų bendruomenės atminimo išsaugojimo ir įamžinimo projektą „Dingęs štetlas“, steigėjas.
Simboliška ceremonija buvo užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidoti Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai (projektą parengė Algimanto Kančo studija). Žvejų gatvėje esanti maždaug 1,3 ha kapinių teritorija buvo gerokai apleista – nemaža dalis paminklų buvo nuvirtę ir užžėlę žole, kapinių teritorija – apaugusi krūmais bei menkaverčiais medžiais. Tvarkant kapines iškirsti krūmynai, nukasta velėna, per visą perimetrą atstatyta originali akmenų mūro tvora, išlikę tvoros fragmentai – restauruoti. Paminklinių akmenų restauravimo metu pagal išlikusius užrašus buvo identifikuoti 400 kapai iš beveik 800, pats seniausias išlikęs kapas datuojamas 1832 metais. Kapinėse iš viso rasta apie 1,3 tūkst. paminklų arba jų dalių ir nuolaužų. Fragmentai, kurių nebebuvo įmanoma atstatyti ir sutvirtinti, buvo padėti į Dovydo žvaigždės formos skulptūrinę kompoziciją.
Projektas „Dingęs štetlas“ taip pat įamžino žydų, per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų miškuose netoli Šeduvos, atminimą. Dviejose vietose čia pastatyti skulptoriaus Romo Kvinto sukurti paminklai. Iš viso miestelio apylinkėse yra nustatytos trys masinės žydų žudymo vietos. Tiek senosios žydų kapinės Šeduvoje, tiek žydų masinės žudynių vietos yra valstybės saugomi kultūros paveldo objektai. Šeduvos žydų atminimo įamžinimo darbai buvo atlikti privačiomis lėšomis.
Pasak S. Kanovičiaus, atlikti darbai – tik pati pradžia siekiant įamžinti Šeduvos žydų, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė daugumą miesto gyventojų, atminimą.
„Metas į Lietuvos žydų, litvakų, paveldą pradėti žiūrėti plačiau ir kalbėti ne tik apie masines žudynes ir jų aukų įamžinimą. Turtinga litvakų kultūra ir praeitis yra neatskiriama ir šių dienų Lietuvos dalis, todėl pats metas mums visiems iš naujo atrasti ir susipažinti su įdomia litvakų istorija ir kultūra. Norėtųsi, kad kapinių atkūrimas ir istorinių vietų įamžinimas Šeduvoje taptų pradžia iniciatyvos, kuri pristatytų litvakų kultūrą ir taptų turistiniu centru, į kurį vyktų ir Lietuvos, ir užsienio turistai, besidomintys Lietuvos kultūriniu paveldu ir istorija. Tokios vietos turėtų būti lankomos ir jaunimo, moksleivių, prižiūrimos, gerbiamos ir puoselėjimos“, – pažymėjo projekto „Dingęs štetlas“ kuratorius S. Kanovičius.
Atkurtos kapinės turistams atvertos kiekvieną dieną, išskyrus šeštadienius, žydams šventą dieną, ir religines žydų šventes.
Štetlas – istorizmas, jidiš kalba reiškiantis miestelį.
