Seimas įgyvendino pagrindinius pavasario sesijos darbus

Seimas II eilinėje (pavasario) sesijoje surengė 62 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė daugiau kaip 420 teisės aktų. Tarp itin svarbių sesijos darbų – nuo liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso pakeitimai, miškų urėdijų reforma, universitetų pertvarka, alkoholio vartojimą mažinsiančios pataisos, sustiprintas vaikų saugumas šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesai.

Pavasario sesijoje Seimas dėmesio skyrė viešojo sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui didinti, socialinės apsaugos ir sveikatos, švietimo, kultūros ir mokslo, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos sričių klausimams, taip pat svarstyta nemažai teisėtvarkos, energetikos, ekonomikos, finansų ir kitų sričių aktualių projektų.

Sesijoje tarp pagrindinių Seimo darbų – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. Seimas nusprendė pritarti miškų urėdijų reformai ir įstatyme atsisakė konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo. Tokiu būdu Vyriausybė galės pati spręsti, kaip bus valdomi valstybiniai miškai.

Seimas taip pat leido pradėti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pertvarką, kuria siekiama sujungti 11 įmonių. Tai užtikrins efektyvią valstybės kelių tinklo priežiūrą, sutaupys šalies biudžeto lėšas. Priimtos Geležinkelių transporto kodekso pataisos leis reorganizuoti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, ją prijungiant prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos.

Seimas sesijoje svarstė klausimus dėl valstybės įstaigų ir įmonių vadovų rotacijos įvedimo. Priimtais sprendimais nutarta įvesti 5 metų kadencijas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams bei valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų bendrovių ir jos dukterinių bendrovių vadovams, nustatyta viešojo sektoriaus įstaigų vadovų priėmimo į pareigas tvarka ir įvesta 4 metų kadencija biudžetinių įstaigų vadovams.

Pakeistas Lobistinės veiklos įstatymas leis užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.

Priimtomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis nuo 2018 m. paramos gavėjams įtvirtintos sankcijos už nustatytų pareigų nevykdymą. Paramos fondai negalės skleisti politinės reklamos ir privalės viešai skelbti paramos teikėjus. Siekiant skaidrumo Seimas įpareigojo daugiau asmenų deklaruoti privačius interesus.

Sesijoje Seimas didelį dėmesį skyrė socialinei apsaugai. Tarp svarbiausių sprendimų – priimti nuo liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso pakeitimai, parengti pagal Trišalėje taryboje pasiektus bendrus sutarimus. Priimtomis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisomis užtikrinama didesnė bedarbių apsauga netekus darbo, nuspręsta padidinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir pailginti šios išmokos mokėjimo trukmę. Pakeistas Užimtumo įstatymas užtikrins efektyvesnę bedarbių integraciją į darbo rinką.

Seimas pritarė siūlymui nuo kitų metų ligos išmokas skirti ir sergančius anūkus prižiūrintiems seneliams, tikslino motinystės socialinio draudimo išmokų reglamentavimą, suteikė teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionams, nusprendė nepasiturintiems gyventojams, nustojus galioti PVM lengvatai šildymui, kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, taip pat nustatė lengvatinį „Sodros“ įmokų skaičiavimą pagal autorines sutartis ir iš sporto ar atlikėjo veiklos gaunamoms pajamoms.

Tarp prioritetinių klausimų – vaiko teisių apsauga. Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, leisiančias užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Įteisinta nauja vaikų globos forma (alternatyvi globai institucijoje) – jų priežiūra globos centre. Seimas įvedė prievolę visas nukentėjusių ar liudijančių mažamečių ir nustatytais atvejais nepilnamečių apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose.

Parlamentas dar prieš pavasario sesiją įteisino draudimą taikyti visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, taip pat įvirtino švietimo, smurto prieš vaikus prevencijos priemonių taikymą, skatinant pozityvius vaikų auklėjimo būdus.

Seimas įgyvendino pagrindinį sveikatos apsaugos srities prioritetą – priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Tarp svarbiausių nuo 2018-ųjų arba nuo 2020-ųjų įsigaliosiančių pokyčių – leisti alkoholį įsigyti asmenims nuo 20 metų, sutrumpintas alkoholio prekybos laikas, masiniuose renginiuose ir mugėse bus galima prekyba tik silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, uždrausta alkoholio reklama ir prekyba alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose, paviljonuose.

Seimo priimtas sprendimas kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną sudaryti kiekvieną metų ketvirtį leis sumažinti vaistinių preparatų kainas ir užtikrins geresnį kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumą pacientams. Be to, parlamentas leido vykdyti kontrolinius pirkimus vaistinėse nepranešus iš anksto. Priimtomis Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis nutarta praplėsti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu kategorijas ir į jas įtraukti papildomas grupes.

Pavasario sesijoje Seimas didino švietimo, kultūros ir mokslo kokybę bei efektyvumą. Parlamentas patvirtino valstybinių universitetų optimizavimo planą. Vilniuje ir Kaune galės būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat galės veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. Klaipėdoje ir Šiauliuose siūloma išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie galėtų būti kitų universitetų padaliniai.

Švietimo įstaigų vadovai bus skiriami 5 metams, jų kadencijų skaičius nebus ribojamas. Pagal Seimo priimtas pataisas jie privalės būti nepriekaištingos reputacijos ir kasmet teikti veiklos ataskaitas, jas vertins mokyklos taryba. Taip pat pritarta siūlymui įteisinti galimybę atleisti teatrų ar koncertinių įstaigų vadovus bei apriboti jų kadencijų skaičių.

Seimas patvirtino Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires, kuriomis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius.

Ekonomikos srityje Seimo priimtomis Investicijų įstatymo pataisomis praplėstos sritys, kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti. Seimas taip pat patikslino užsienio šalių specialistų atvežimo į Lietuvą reglamentavimą.

Pakeistas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas leis priimti greitesnius sprendimus, prisidės prie proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumo.

Seimas patobulino viešųjų pirkimų sistemą. Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimais įgyvendinamos dvi naujos klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimų direktyvos, kurių nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Pakeistu Koncesijų įstatymu siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje.

Seimas priėmė naujos redakcijos Architektūros įstatymą, reglamentuodamas architektūros srities visuomeninius santykius, siekiant išsaugoti sukurtą ar kurti tinkamos kokybės, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką.

Pavasario sesijoje Seimas toliau aktyviai svarstė energetikos srities klausimus. Parlamentas sukūrė apsaugos nuo nesaugių elektrinių tiekiamos elektros energijos patekimo į Lietuvą teisinį reglamentavimą, taip pat įstatymu pripažino Astravo branduolinę elektrinę keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas dėl kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektavimo bei įrengimo tvarkos, Gamtinių dujų įstatyme patikslino reikalavimus projektuotojams bei rangovams, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais pagerino sąlygas patiems elektros energiją pasigaminantiems vartotojams ir paskatino mažosios energetikos plėtrą.

Seimas įtvirtino naują daugiabučių namų atnaujinimo modelį, kuriuo nustatė ilgalaikes valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, skatinsiančius daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti ir įgyvendinti atnaujinimo projektus.

Siekdamas užtikrinti saugią valstybę Seimas priėmė svarbius sprendimus krašto apsaugos srityje. Patvirtinta principinė 2018 m. ir planuojama kariuomenės struktūra, ribiniai karių ir statutinių valstybės tarnautojų skaičiai 2018 ir 2023 metais.

Seimas nustatė didesnį karių išleidimo į atsargą amžių, sureguliavo aukštesnio karinio laipsnio suteikimo sąlygas, nustatė vienodas aukštesnio karinio laipsnio suteikimo sąlygas visiems kariniams specialistams. Be to, priimtos pataisos, leisiančios centralizuoti krašto apsaugos sistemos įsigijimus, įtvirtintas teisinis pagrindas leisti į Ukrainą siųsti Lietuvos karius mokymo tikslais, t. y. dalyvauti karinėje mokymo operacijoje.

Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.

Teisėsaugos ir teisėtvarkos srityje Seimas priėmė Teismų įstatymo pataisas, didinančias teismų atvirumą, taip pat panaikino privataus kaltinimo institutą ir nukentėję asmenys dėl tam tikrų veikų turės kreiptis ne į teismą, o į policiją ar prokuratūrą.

Priimtomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis nustatyta administracinė atsakomybė už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus, sugriežtinta atsakomybė už genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Seimas reglamentavo grupės skundo institutą, suteikė STT teisę tiesiogiai iš bankų gauti informaciją apie juridinių asmenų finansines operacijas, leido asmens ir turto apsaugos paslaugas teikti ir fiziniams asmenims, pritarė siūlymui valstybiniams miškų pareigūnams palikti teisę nešioti šaunamąjį ginklą, uždraudė diskriminuoti dėl amžiaus, neįgalumo ir pilietybės, nusprendė nuo gruodžio 1 d. baudų nesumokėjusiam asmeniui neišduoti ir nekeisti vairuotojo pažymėjimo.

Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po Nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Tarp kitų sričių priimtų aktualių sprendimų – ratifikuoti susitarimai ir konvencijos, svarstytos ir tvirtintos teismų teisėjų kandidatūros, patvirtinta nauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis bei nauji Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, suteiktas valstybės pripažinimas Lietuvos naujajai apaštalų bažnyčiai.

Pavasario sesijoje Seimas priėmė nemažai rezoliucijų įvairiais klausimais, kaip antai Seimas paragino ES formuoti ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją, pasmerkė tebevykdomą Krymo okupaciją ir aneksiją, paragino kaimynines valstybes neįsileisti nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamos elektros, pabrėžė, kad tiesioginių išmokų sistema turėtų užtikrinti vienodas ir sąžiningas konkurencines sąlygas visiems ES žemdirbiams ir kt.

Seimas paskelbė 2018-uosius Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais, pakvietė minėti Tado Kosciuškos metus Lietuvoje ir pasaulyje.

Sesijos metu Seimas surengė diskusiją dėl migracijos ir demografinės politikos, po kurios pavedė Vyriausybei parengti 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos, Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos ir gimstamumo skatinimo programos projektus.