Seimas įteisino žemės ūkio rizikos valdymo fondus
Nuo 2022 m. sausio 1 d. žemdirbiams bus sudaromos teisinės sąlygos steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Už tai numatančias Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-3536(3) vieningai balsavo 73 Seimo nariai.
Pagal priimtus įstatymo pakeitimus žemės ūkio rizikos valdymo fondas bus savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
Fondus steigti galės ne mažiau kaip 5 užsiimantys žemės ūkio veikla asmenys, nepriklausomai nuo statuso. Žemės ūkio rizikos valdymo fondai turės turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, administratorių, patvirtintas savo veiklos taisykles.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondų atitiktį nustatytiems reikalavimams vertins ir veiklos stebėseną atliks institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, t. y. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, veikiantys rizikos valdymo fondai galės pretenduoti gauti ES paramą. Įstatyme įtvirtinama, kad fondų lėšas galės sudaryti jo narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų laikino investavimo į vertybinius popierius arba palūkanų už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų), parama, teikiama iš valstybės biudžeto ar ES fondų lėšų, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai ir kitos teisėtai įgytos lėšos.
Kaip nustatyta įstatyme, parama iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų galės būti skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršys 30 proc. fondo nario vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų.
Iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo žemės ūkio veiklos subjektui mokamomis prarastų pajamų kompensacijomis galės būti kompensuojama ne daugiau kaip 70 proc. pajamų, prarastų tais metais, kuriais žemės ūkio veiklos subjektas įgyja teisę gauti šią paramą.
