Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą reglamentuodamas atsakomybę už fiktyvias santuokas
Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, įtvirtindamas atsakomybę asmenims, organizuojantiems naujos formos prekybą žmonėmis – priverstines ar fiktyvias santuokas. Tokiam sprendimui pritarė 79 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du parlamentarai.
Šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta, kad fiktyvios ar priverstinės santuokos, jeigu jos sudarytos Lietuvoje, gali būti pripažintos negaliojančiomis pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį (Civilinio kodekso 3.39 straipsnis). Tačiau įstatymuose nėra detalizuota nusikalstamos veikos forma – prekybos žmonėmis fiktyvios ar priverstinės santuokos sudarymo tikslu.
Priimtomis pataisomis kodekse įtvirtinta, kad tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas priverstinei, fiktyviai santuokai yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų arba yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų, jei tai susiję su vaiko priverstine ar fiktyvia santuoka.
