Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymo projektui
Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymo projektui.
Įstatymo projektu yra siekiama iš esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą, atliepiant valstybės ekonominės raidos poreikius; keisti profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, skatinti prisitraukti papildomą finansavimą; keisti kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant didinti profesinio mokymo prestižą.
Numatoma, kad Lietuvos profesinio mokymo sistema apimtų pirminį profesinį mokymą, tęstinį profesinį mokymą, profesinį orientavimą.
Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Siūloma, kad profesinis mokymas būtų organizuojamas mokykline ir pameistrystės formomis, t.y. būtų sudaromos palankesnės sąlygos mokiniams įgyti praktinės patirties ne vien tik naudojantis profesinio mokymo įstaigų turima infrastruktūra, bet dirbant realioje darbo vietoje.
Taip pat siūloma nustatyti, kad profesinio mokymo įstaigos būtų atsakingos už kokybę, jos privalėtų turėti vidines kokybės užtikrinimo sistemas, kasmet atlikti savianalizę bei viešinti vertinimo rezultatus; vykdyti išorinį institucinį vertinimą kas penkerius metus; užtikrinti, kad profesinio mokymo sistema atitiktų tarptautinius kokybės standartus.
Projektu numatoma keisti profesinio mokymosi sistemos valdymą ir finansavimą, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, didinti savivaldybių įsitraukimą bei užtikrinti efektyvų ir skaidrų valstybės lėšų panaudojimą.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas arba įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą;
asmenys, jau turintys vieną kvalifikaciją ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštojo mokslo studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą. Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, kokiais atvejais asmuo privalėtų grąžinti valstybės investuotą finansavimą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti valstybės pasitikėjimu.
Profesinio mokymo įstatymo projekte numatytas profesinio mokymo įstaigų pertvarkymas į viešąsias įstaigas, suteikiant socialiniams partneriams ir savivaldybėms galimybę, tapti dalininkais, profesinio mokymo įstaigoms gauti papildomas pajamas bei paramą, skatinti efektyvias jų veiklas. Taip pat numatoma įtvirtinti platesnes profesinio mokymo įstaigų tarybų funkcijas ir atsakomybes, įtraukti į tarybas daugiau socialinių partnerių ir savivaldybių atstovus, skatinant ne tik didesnę atskaitomybę visuomenei, bet taip pat profesinio mokymo įstaigas labiau orientuojant į regiono ir verslo poreikius.