Seimas po svarstymo pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už mokestinius nusikaltimus
Seimas po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti galimybę teismams kiekvienu atveju individualizuoti bausmę ir paskirti adekvačias ir mokestinių nusikaltimų pavojingumą atgrasančias bausmes.
Šių metų kovo 14 d., pristatydama Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamus projektus, šalies vadovės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė pabrėžė, kad mokestiniai nusikaltimai yra vieni pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybės interesams darančių nusikaltimų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, per pastaruosius trejus metus dėl mokestinių nusikaltimų valstybei buvo padaryta daugiau nei 90 mln. eurų žalos.
„Nepaisant to, galiojantis Baudžiamasis įstatymas nenustato šių nusikaltimų pavojingumui proporcingų sankcijų. Net ir milijoninių mokesčių slėpimas yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, už kurį maksimali bausmė siekia vos trejus metus laisvės atėmimo, nors ši bausmė paprastai nėra skiriama, o, pavyzdžiui, už kišenvagystę pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą gali grėsti net šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Toks teisinis reguliavimas leidžia mokesčių nemokantiems asmenims atsipirkti menkomis piniginėmis baudomis arba baudžiamosios atsakomybės visai išvengti“, – tvirtino R. Svetikaitė.
Svarstomomis pataisomis siūloma nustatyti, kad už daugiau nei 750 MGL (28,5 tūkst. eurų – tai yra didelio masto mokesčių vengimą arba už mokesčių vengimą organizuotoje grupėje) būtų baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų.
Numatoma, kad tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 3800 eurų (100 MGL) dydžio mokesčių ar kitokių įmokų (šiuo metu galiojančiame Kodekse įtvirtinta 500 MGL) teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nebe iki trejų, bet iki ketverių metų.
Siekiant nusikalstamai išvengti daugiau kaip 19 tūkst. eurų (500 MGL) mokesčių, siūloma bausti laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.
Atsižvelgiant į teikiamas Baudžiamojo kodekso pataisas atitinkamai siūloma tikslinti ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Projektams po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
