Seimas pradėjo interpeliacijos procesą krašto apsaugos ministrui J. Olekui
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, atstovaujantis 34 Seimo nariams, pateikė interpeliaciją krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.
Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 219 straipsnio pirmąja dalimi, teikdami interpeliaciją ministrui pareikalavo atsakyti į 9 klausimus, susijusius su lėktuvo An-2 paieška: dėl įsitraukimo į An-2 paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinavimą; dėl komunikavimo su pilotų artimaisiais ir visuomene, dėl krašto apsaugos sistemos diskreditavimo, žmonių pasitikėjimo, dėl politinės atsakomybės prisiėmimo ir pasitraukimo iš einamų pareigų.
Ministras Seimo posėdyje pristatė atsakymus į jam pateiktus klausimus, pabrėždamas, kad už vadovavimą paieškos ir gelbėjimo darbams Baltijos jūroje atsakingas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui tiesiogiai pavaldus Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
„Vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas būtinas preciziškumas ir patirtis, todėl šioms operacijoms turi vadovauti profesionalai. Politikams nedera kištis į tokių operacijų valdymą“, 0150 sakė ministras.
Pasak J. Oleko, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras turi sukaupęs daug panašių operacijų patirties. Nuo 2009 m. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras profesionaliai vadovavo 162 paieškos ir gelbėjimo operacijoms Baltijos jūroje ir per tą laiką išgelbėjo daugiau kaip 500 žmonių.
Išklausius ministro atsakymus į interpeliacijos bei posėdžio metu pateiktus klausimus, Seimo narių pasisakymus, frakcijų proporcinio atstovavimo principu buvo sudaryta 13 narių redakcinė komisija, kuri įvertins ministro J. Oleko atsakymus parengdama Seimo nutarimo projektą. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymams.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymai pripažįstami esą nepatenkinami ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma – ne mažiau kaip 71 Seimo nario.
Seimo statutas numato, kad Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus. Po interpeliacijos įteikimo Seimo Pirmininkui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams, nė vienas parašas negali būti atšauktas. Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui. Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
