Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus. Opozicija prašo Prezidentės juos vetuoti
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4758(2), pagal kurias atliekų deginimo įrenginiai negalės būti statomi arčiau kaip 20 km atstumu nuo gyvenamosios teritorijos. Už šias pataisas balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 7 parlamentarai (užsiregistravo 72 Seimo nariai).
Seimas įstatyme taip pat nusprendė apibrėžti gyvenamosios teritorijos sąvoką. Gyvenamąja teritorija bus laikoma teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija.
Seimo priimtos naujos nuostatos įsigalios 2019 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir aplinkos ministras iki gruodžio 31 d. privalės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo Vyriausybė turės priimti atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus.
Kaip teigia projekto iniciatoriai, šiais pakeitimais siekiama sumažinti atliekų deginimo įrenginių neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Seimo opozicija kreipėsi į Prezidentę, prašydama priimtą įstatymo projektą vetuoti. Kreipimosi rengėjai išreiškė susirūpinimą, kad šiuo projektu siekiama stabdyti jau pradėtas valstybines atliekų deginimo gamyklų statybas.
„Priimtas sprendimas kelia dideles abejones, nes yra grįstas ne faktais, sveiku protu ir teisės aktais, bet asmeninėmis vieno žmogaus ar žmonių grupės ambicijomis. Tai ne tik prieštarauja pamatiniams teisėkūros principams, bet ir kainuos valstybei šimtus milijonų eurų nuostolių bei nesudarys galimybių mažinti šildymo kainų”, – kreipimosi motyvus apibendrino Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Mykolas Majauskas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, ragindamas valdančiuosius persigalvoti, sakė: „Valdančiųjų dauguma gali daug ką padaryti su savo balsais. Jei tikrai norėjo stabdyti dviejų miestų jėgaines, jos galėjo būti sustabdytos pirmą kadencijos mėnesį. Tam nereikėjo laukti papildomus 2 metus didinant potencialius nuostolius. Šiandien aišku, jog visiškai sustabdžius kogeneracinių jėgainių statybų įgyvendinimą valstybė patirs virš 400 mln. eurų nuostolius. Lietuvos mokesčių mokėtojams teks apmokėti šią sąskaitą. Vilniaus ir Kauno miestų centralizuotos šilumos kainos nesumažės, o gyventojams teks mokėti papildomus aplinkos taršos mokesčius”.
Seimo nariai pabrėžė, kad dar 2014 m. pradėti kogeneracinių jėgainių statybų projektai, o jau 2020 m. statybas planuojama baigti. Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos stabdymas siektų 150 mln. eurų nuostolių, Kauno – virš 50 mln. eurų. Valstybės finansiniai įsipareigojimai siekia 400 mln. eurų.
Kreipimesi į Prezidentę taip pat pabrėžiama, kad teikiant projektą turi būti aiškiai atskleidžiamos ir pagrindžiamos įstatymų keitimo priežastys ir siūlomi apribojimai, tačiau šiuo atveju visiškai neaišku, pagal kokius kriterijus ir (ar) apskaičiavimus bei kuo vadovaujantis projekte yra pasirinktas būtent 20 km atstumas nuo gyvenamosios teritorijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvadoje yra siūloma ,,atskleisti motyvus ir objektyvias priežastis, lėmusias siūlomą minimalų 20 kilometrų atstumą tarp gyvenamųjų teritorijų ir statomų atliekų tvarkymo objektų”, tačiau projekto iniciatoriai taip ir nesugebėjo to padaryti.
