Seimas priėmė rezoliuciją, kuria raginama užkirsti kelią antisemitizmo apraiškoms
Prieš šiais metais vyksiantį Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo 80-ąsias metinių minėjimą Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos ir pasaulio visuomenes ragina išlikti budriomis dėl antisemitizmo, rasizmo, ksenofobijos ir kitų plintančių neapykantos formų.
Už rezoliuciją balsavo 83 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.
Balsuojant dėl šios rezoliucijos susilaikė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas, Eimantas Kirkutis ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica.
Savo ruožtu kritikos dėl savo pasisakymų apie žydų tautybės asmenis susilaukęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis balsavo už šios rezoliucijos priėmimą.
„Šiandieną, kai mes kalbame apie nusikaltimus žmogiškumui, totalitarinių režimų padarytas nusikalstamas veikas – yra prasmė prisiminti“, – posėdžio metu teigė rezoliucijos projektą pristatęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Yra prasmė dar kartą deklaruoti mūsų valstybės poziciją, dar kartą išreikšti solidarumą ir palaikymą visoms tautoms ir valstybėms, kurios prisimena šitą dieną, vertina šitą dieną, pažymi, kad Holokaustas buvo didžiulė Europos ir pasaulio tragedija, o neišmoktos Antrojo Pasaulinio karo pamokos sudaro pagrindą antisemitizmo kurstymui ir demokratijos pagrindų ardymui“, – akcentavo jis.
Šia rezoliucija parlamentas smerkia visų formų totalitarizmą, jo nusikaltimus ir bet kokį per Antrąjį pasaulinį karą vykusį kolaboravimą su nacistiniais ir komunistiniais ideologijos režimais.
Dokumentu parlamentarai remia tolesnį totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimą, pažinimą ir atitinkamų švietimo programų įgyvendinimą.
Taip pat Seimas pažymi kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu svarbą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir smerkia antisemitizmo apraiškas Europoje ir pasaulyje. Rezoliucija smerkiami ir rasistinių ir antisemitinių požymių turintys politikų pasisakymai.
Siūlo minėti Lietuvos žydų Holokausto ir jų pasipriešinimo naciams atminimo dieną
Seimas šia rezoliucija siūlo pakeisti ir Lietuvos atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23-iąją paskelbti Lietuvos žydų Holokausto ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena.
Tuo metu sausio 27-ąją siūloma Lietuvoje minėti kaip Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir atminti tuos, kurie priešinosi nacistiniam režimui bei gelbėjo režimo aukas, kovojo už žmonių gyvybes ir laisvę.
Taip pat Seimo priimtu dokumentu deklaruojama parama Lietuvos Vyriausybės pastangoms sukurti nacionalinį kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios kitos formos nesantaikos kurstymu priemonių planą, tęsti žydų gyvenimo Lietuvoje puoselėjimo politiką. išlaikyti gyvą Holokausto atminimą.
Taip pat palaikomas Ministrų kabineto siekis remti Lietuvos senųjų žydų kapaviečių ir žudynių vietų sutvarkymą, atminimo vietas bei jose vykdomą švietėjišką veiklą, puoselėti gausų žydų architektūrinį paveldą bei stiprinti lietuvių ir litvakų diasporų ryšius visame pasaulyje.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sulaukė užsienio partnerių kritikos dėl sprendimo sudaryti koaliciją su „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis pasisakymais apie žydų tautą sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
Sulaukę kritikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, naujosios centro-kairės daugumos partneriai koalicinėje sutartyje įsipareigojo kovoti su antisemitizmu ir ksenofobija.
