9 gegužės, 2023
ELTA

Seimas pritarė bankų solidarumo įnašui

Seimo narys Mindaugas Lingė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Finansų ministerijos pasiūlytam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Priėmimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 103, prieš 12, susilaikė 13 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pasisakęs už įstatymo projektą tvirtino, kad solidarumo įnašas konkurencingumui bankų sektoriuje įtakos neturės.

„Po šio įnašo, kaip jis yra sukonstruotas, turėtume siųsti žinią, kad įtakos nei konkurencingumui bankų sektoriuje, nei tai būtų pagrindas kelti kainas vartotojams už paslaugas, to nebūtų ir tokios įtakos nebus”, – plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas kritikavo įstatymo projektą bei pabrėžė, kad nėra laikomasi taisyklės, jog mokesčiai įsigaliotų po pusės metų nuo paskelbimo dienos.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad solidarumo įnašas savo esme taip pat yra prievolė valstybei, kaip ir bet kurie kiti mokesčiai. Tad būtina laikytis teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos bendros taisyklės, naujai įvedamiems mokesčiams nuo jų paskelbimo dienos taikyti šešių mėnesių įsigaliojimo terminą”, – sakė A. Bagdonas.

Skeptiškai solidarumo įnašą vertino ir „laisvietis” Vytautas Mitalas. Akcentavęs tarimosi su rinka trūkumą bei teisinės valstybės principų nesilaikymą.

„Verslo sąlygos Lietuvoje ir šalies ekonominė gerovė priklauso nuo to, kiek čia yra aišku, paprasta, suprantama, nuspėjama veikti, kiek yra laikomasi teisinės valstybės principų, geros teisėkūros principų, kiek valdžia tariasi su rinka, visuomene prieš priimdama sprendimus. Šis įnašas eina per visus šiuos kriterijus nubrėždamas didelį raudoną brūkšnį”, – pabrėžė V. Mitalas.

Galiausiai finansų ministrė Gintarė Skaistė ramino, kad Lietuva nėra pirmoji šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri priima sprendimus dėl augančių bankų pelnų.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano žiniomis Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri priima sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir išskirtinių aplinkybių. Mes esame nei pirmi, nei paskutiniai, nes išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios nematyti yra tiesiog nebeįmanoma ir tuos sprendimus priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės”, – tvirtino G. Skaistė.

Plenarinio posėdžio metu buvo svarstomas ir parlamentaro Petro Gražiulio siūlymas, kad lėšos iš solidarumo įnašo būtų skirtos ne tik kariniam mobilumui bei infrastruktūrai, bet ir 50 proc. gyventojo patiriamų palūkanų už kreditą pirmam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti kompensavimui.

Šiai iniciatyvai Seimas nepritarė – už balsavo 55, prieš 56, susilaikė 13 parlamentarų.

Įstatymo projektu buvo norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui kol kas yra išreiškusi Seimo opozicija, o jo nepalaiko absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.


20 gruodžio, 2024

Kyjive penktadienį viešintis premjeras Gintautas Paluckas susitiko su Ukrainos vadovais – prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ministru Pirmininku Denysu Šmyhaliu bei Aukščiausiosios […]

20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Metai eina į pabaigą ir man asmeniškai vienas didžiausių 2024-ųjų pasiekimų – prasidėjusios naujos mokyklos ir darželio statybos Sendvaryje, Trušeliuose. […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Elektra varomi varikliai yra nepakeičiama šiuolaikinės technologijų pramonės dalis, naudojami įvairiose srityse – nuo transporto iki gamybos ir buitinių prietaisų. […]

19 gruodžio, 2024

Valstybės duomenų agentūra (VDA), remdamasi išankstine metine informacija, įvertino 2023 m. regioninį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Palyginti su 2022 m., […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Investicijos visada siejamos su noru gauti naudą ateityje – ar tai būtų finansinis pelnas, ar ilgalaikė nauda jūsų gyvenimo kokybei. […]

18 gruodžio, 2024

SEB grupė konsoliduoja savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungia tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Kaip skelbiama banko […]

18 gruodžio, 2024

Jūriniai konteineriai vis dažnesnis pasirinkimas verslui ir individualiems vartotojams, ieškantiems ekonomiškų ir lanksčių sprendimų sandėliavimo poreikiams. Jų universalumas, tvirtumas ir […]

16 gruodžio, 2024

Saulės energija tampa vis svarbesniu atsinaujinančios energijos šaltiniu, tačiau jos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, paros laiko, metų sezono […]

16 gruodžio, 2024

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo tris pagrindinius nepriklausomus elektros energijos tiekėjus buitiniams vartotojams ir smulkiausioms įmonėms grąžinti 8,3 mln. […]

16 gruodžio, 2024

Kai turimi finansiniai įsipareigojimai pradeda trukdyti siekti didesnių tikslų, refinansavimas tampa viena iš efektyviausių priemonių, leidžiančių ne tik pagerinti paskolos […]

16 gruodžio, 2024

Verslininkas Gediminas Žiemelis žada, kad jo valdoma Airijoje registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) šiemet tikisi pasiekti 3 […]

16 gruodžio, 2024

Inovacijoms, technologijoms ar kvalifikuotų specialistų poreikiui imlūs sektoriai keičia mokymo programas. Kaip rodo Užimtumo tarnybos stebėsena, šiemet sparčiau daugėja klientų, […]

15 gruodžio, 2024

Bankrutuojanti Alytaus siuvykla „Ager axis“ planuoja atleisti visus 20 įmonės darbuotojų, informuoja Užimtumo tarnyba (UŽT). Anot tarnybos, visi atleidžiami darbuotojai […]

15 gruodžio, 2024

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praneša, kad Sakarvelo ministras pirmininkas Irakli Kobakhdze nebegalės atvykti į Lietuvą, nes buvo įtrauktas į […]

14 gruodžio, 2024

Į Lietuvą svarstantiems grįžti emigrantams mieliau renkantis gyventi regionuose, Užimtumo tarnyba (UT) sukūrė interaktyvų Lietuvos regionų žemėlapį, kuriame pateikiama daugiau […]

13 gruodžio, 2024

Debesų technologijos jau tapo neatsiejama daugelio šiuolaikinių įmonių kasdienybės dalimi. Tai taip pat galioja buhalterijos sferai, kur automatizuoti sprendimai ir […]