Seimas pritarė visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijai
Seimas, 73 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“.
Nutarimu tvirtinamoje koncepcijoje reglamentuota, kad tarėjų instituto teismuose teisinis pagrindas turėtų būti įtvirtintas Konstitucijoje, pakeičiant IX skirsnį „Teismas“ ir nustatant, kad teisingumą vykdo teisėjai ir kartu su teisėjais – tarėjai. Konstitucijoje tikslinga įtvirtinti, kad atrinktas asmuo privalo atlikti tarėjo pareigas, o tarėjų teisinį statusą detaliau reguliuoja kiti įstatymai. Taip pat turėtų būti pakeistas Konstitucijos 48 straipsnis ir nustatyta išimtis, kad tarėjo funkcijų vykdymas, kaip pilietinės pareigos atlikimas, nėra laikomas priverčiamuoju darbu.
Numatomais parengti teisės aktais siekiama reglamentuoti reikalavimus tarėjams, tarėjų atrankos procedūrą ir sąrašo sudarymą, tarėjų vaidmenį procese, teises ir pareigas, veiklos garantijas, atsakomybę, pareigų pasibaigimą, išbraukimą iš tarėjų sąrašo ir kt. Šiuose teisės aktuose taip pat būtų nustatyta, kurių kategorijų civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose tarėjai atliktų savo funkcijas.
Koncepcijoje aptariami pagrindiniai tarėjų veiklos klausimai: reikalavimai tarėjams; tarėjų atrankos procedūra ir sąrašo sudarymas; tarėjų vaidmuo teismo procese; teisės ir pareigos; veiklos garantijos; atsakomybė ir kiti klausimai.
Numatoma, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, neinantys jokių pareigų teisėsaugos institucijose, kad tai būtų išties visuomenės atstovavimas ir atitinkantys kitus nustatytus reikalavimus. Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais siekiant įtraukti pakankamai visuomenės atstovų ir užtikrinti tarėjų instituto teismuose veiksmingumą. Į tarėjų sąrašą taip pat būtų įtraukiami asmenys, atrinkti atsitiktinės atrankos būdu, jeigu nepakaktų savanorių. Tarėjai dalyvautų žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Tarėjų procesinės teisės ir pareigos šiuose teismuose būtų iš esmės prilygintos teisėjo procesinėms teisėms ir pareigoms.
