Seimas skubos tvarka svarstys Pilietybės įstatymo pataisas
Seimas svarstys Pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4532, kuriuo siekiama atstatyti nuo 2011 m. iki 2015 m. galiojusią praktiką, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonys.
Pasak projektą pristačiusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno, opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, teikiamu projektu siekiama spręsti problemą, iškilusią pasikeitus teisės akto normų vertinimui.
„Migracijos departamento pareigūnai, remdamiesi kai kur ir teismų priimtais sprendimais pradėjo taip aiškinti galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kad tos normos, kurios nuo 2011 m. balandžio 1 d. veikė, jos iš esmės nustojo veikti. Tai sukuria problemas tiems išeiviams arba išeivių palikuonims iš Lietuvos, kurie patys arba jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940 metų ir pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 metais, jie turėjo teisę į dvigubą pilietybę, tarp jų ir gausi litvakų bendruomenė tiek Izraelyje, tiek Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenanti“, – sakė A. Kubilius.
Pasak opozicijos lyderio, nuo 2014–2015 metų, niekaip nepasikeitus įstatymui, Migracijos departamentas pradėjo reikalauti iš kiekvieno asmens asmeniškai įrodyti, kad jo protėviai iki 1940 metų iš Lietuvos pasitraukė dėl kokio nors asmeniškai grėsusio pavojaus.
Projektu siūloma tikslinti vieną pagrindinių įstatymo sąvokų – 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Asmuo, pasitraukęs (išvykęs) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.“
Taip pat numatoma pakeisti 7 straipsnio, nustatančio, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš minimų sąlygų, 3 dalį. Siūloma, kad tokiu asmeniu galėtų būti asmuo, pasitraukęs (išvykęs), iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, keitusius gyvenamąją vietą po 1940 m. birželio 15 d. buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje.
Numatoma, kad priėmus pataisas bus atstatyta nuo 2011 iki 2015 m. galiojusi praktika, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonys.
Kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, 2010 m. priėmus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymą Nr. XI-1196, buvo nustatytos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo galimybės susigrąžinant kaip antrą pilietybę asmenims bei jų palikuonims, turėjusiems pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Iš esmės ši nuostata apima Lietuvos Respublikos piliečius, išvykusius iš Lietuvos tarp 1918 ir 1940 m.
Pilietybės įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė 92, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti skubos tvarka birželio 23 d.
