Seimas svarstys įstatymų pataisas dėl vaikų šeimose saugumo ir spartesnio įvaikinimo

Seimas pradėjo svarstyti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Civilinio kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.

Įstatymų pataisomis numatoma įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti operatyviai – ne vėliau kaip per vieną dieną, net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena, perkelti vaiką į saugią aplinką: apgyvendinti jį su motina krizių centre, perduoti šeimynai arba profesionaliam globėjui. Numatyta įteisinti apmokytą profesionalų budintį globėją, kuris įsipareigotų bet kuriuo paros metu nedelsdamas priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į tėvų šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą.

Naujomis nuostatomis siūloma įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais, pranešti VTAT apie pastebėtus vaikų teisių pažeidimus, jiems keliamą grėsmę arba nederamą elgesį jų atžvilgiu.

Pataisomis planuojama apibrėžti terminus, per kuriuos socialinės rizikos šeima turėtų pasitaisyti, kad vaikas galėtų grįžti į saugią aplinką. Jeigu per 2 mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeistų – jie nepriimtų siūlomos pagalbos, nesistengtų išsivaduoti nuo priklausomybių, VTAT privalėtų kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Laikinas tėvystės ribojimas privalėtų būti peržiūrimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių. Per šį laiką su tėvais, negebančiais rūpintis vaikais, bet norinčiais juos susigrąžinti, būtų nuolat aktyviai dirbama – teikiama socialinė ir psichologinė pagalba. Tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai galėtų būti sugrąžinti anksčiau, nei pasibaigs 12 mėnesių terminas. Tačiau jeigu per visą šį laiką tėvai nepradėtų rūpintis savo vaiku, VTAT būtų suteikiama teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą, kad laikinasis tėvystės teisių ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį, taip atveriant kelią įvaikinimui.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikti pirmenybę įsivaikinti šeimoms arba giminėms, jau laikinai globojantiems įvaikinamą vaiką. Taip pat būtų įteisinama galimybė, vykstant įvaikinimo procesui, vaiką iš globos įstaigos perkelti į šeimą anksčiau, nei bus sutvarkyti įvaikinimo dokumentai.

Globėjams, įtėviams ir biologiniams tėvams, kol tvarkomi dokumentai, numatyta užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atleisti nuo žyminio mokesčio. Vaiką apleidusiems biologiniams tėvams turėtų būti atimta iki šiol galiojanti teisė sužinoti būsimų įtėvių asmens duomenis.

Įsivaikinusiai šeimai siūloma suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kokiomis naudojasi visi tėvai, gimus vaikui. Tai turėtų paskatinti įsivaikinti ne tik kūdikius, bet ir vyresnius vaikus, šiais atvejais atskaitos tašku laikant vaiko atsiradimo šeimoje datą.

Įstatymų pataisomis numatoma centralizuoti vaikų globos apskaitą, kad būtų sudarytos sąlygos globoti ir įvaikinti vaikus iš visos Lietuvos, o ne vien iš tos savivaldybės, kurioje gyvena įtėviai ar globėjai. Taip pat, siekiant išsaugoti vaikų giminystės ryšius, siūloma, kad VTAT per vieną dieną, kai vaikui nustatoma globa, praneštų apie tai jo brolį ar seserį auginančiai globėjų arba įtėvių šeimai, kuriai būtų suteikiama pirmenybė priimti ir šį vaiką.

Asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, būtų draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.

Pritarus projektams po pateikimo bendru sutarimu, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.

Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 10 tūkst. rizikos šeimų, kuriose auga apie 19 tūkst. vaikų. Praėjusiais metais smurtą patyrė per 2 tūkst. vaikų. Iš viso globa yra nustatyta daugiau kaip 9 tūkst., iš jų globos įstaigose auga daugiau kaip 3 tūkst. vaikų, kiti – šeimose ir šeimynose. Pernai buvo įvaikinti 78 vaikai.