Seimas užsimojo panaikinti privataus kaltinimo procesą
Praėjusią savaitę Seimas iš Baudžiamojo proceso kodekso išbraukė privataus kaltinimo institutą. Įsigaliojus šioms pataisoms nebebus galima į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka – visos nusikalstamos veikos bus tiriamos bendra tvarka. Kad privataus kaltinimo procesas būtų galutinai panaikintas, tam dar turi pritarti Prezidentė.
Privatus kaltinimas ne kartą buvo neigiamai įvertintas tiek politikų, tiek teismų, kartais ir advokatų. Tačiau su šiuo panaikinimu kyla grėsmių dėl asmens teisių įgyvendinimo, jų užtikrinimo ir asmens saviraiškos ginti savo teises ribojimo. „Įsivaizduokite, jog kažkas apie jus parašė netinkamą komentarą – pradedamas ikiteisminis tyrimas, nustatomas komentatoriaus IP adresas, bet tyrimas nutraukiamas, nes šmeižtas buvo priskirtas prie privataus kaltinimo bylu. Todėl gindamas savo orumą į teismą galite kreiptis tik privataus kaltinimo tvarka – valstybės pareigūnai, kaip prokurorai ar policija, įrodymų nerinks. Tai atlikti turėsite patys arba su advokato pagalba. Jeigu privataus kaltinimo procesas visgi bus panaikintas, teisėsauga turės pati tirti šiuos pažeidimus ir rinkti įrodymus už jus, tačiau realybėje tokioms smulkioms byloms policija ar prokuratūra neturės laiko ir vargu, ar skirs papildomus resursus“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
Neigiami privataus kaltinimo aspektai
Privataus kaltinimo institutas yra gana neefektyvus, todėl jis nenumatytas daugelyje Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje privatus kaltinimas yra įteisintas, tačiau praktiškai nenaudojamas. Latvijoje ir Estijoje šis institutas panaikintas dar 2010 metais. Privatus kaltintojas neretai neturi galimybių surinkti pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų priimti sprendimą, todėl procesas tik pailgėja ir teismui uždedama našta rinkti įrodymus, nors jis to daryti neturėtų. Tokiu atveju kyla grėsmė nešališkumui. Be to, privataus kaltinimo institutu kartais piktnaudžiaujama, tokiu būdu siekiama suvedinėti asmenines sąskaitas. Kol vyksta tyrimas, asmens tapusio kaltinamuoju laisvės ir teisės yra suvaržomos, nors galimai nėra pakankamo faktinio pagrindo to asmens vadinti kaltinamuoju. Apskritai baudžiamajame procese liko labai mažai atvejų, kada asmuo gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pavyzdžiui, net smurtas artimoje aplinkoje laikomas viešo kaltinimo nusikaltimu. Pareiga ištirti ir įvertinti tokius nusikaltimus tenka valstybei, o ne privatiems asmenims.
Teigiami privataus kaltinimo aspektai
Istoriniu atžvilgiu, privataus kaltinimo procesas yra pakankamai senas. Lietuvoje jis buvo sugalvotas kaip lankstumą ginant savo teises užtikrinanti baudžiamojo proceso forma, pradėta taikyti nuo 2003 metų. Tai turėjo pagreitinti teismo procesą, privataus kaltinimo institutą taikant visuomenei mažiau aktualių ir ne tokių pavojingų veikų tyrimui, kuriam nereikalingas policijos ir prokuratūros įsikišimas. Tokiu būdu nuimama našta nuo valstybės institucijų. Iš dalies privatus kaltinimas vertintinas ir kaip nukentėjusiojo teisinės padėties įtvirtinimo būdas, viena iš teisinių alternatyvų civilizuotam konflikto sprendimui, kai to negalima padaryti civilinio proceso priemonėmis.
Privatus kaltinimas – viena iš advokato veiklos sričių, kur profesionali teisinė pagalba gali pasiekti teigiamų rezultatų neapkraunant valstybės institucijų nereikalingu darbu. Profesionaliai tokį procesą organizuojantis advokatas turėtų sumažinti piktnaudžiavimo šiuo procesu galimybes, nes kaltinimas be įrodymų patį kaltintoją įvarys į situaciją be išeities, o procesas baigsis be jokio rezultato.
Galimas scenarijus
Viena vertus, panaikinus privataus kaltinimo procesą, visos bylos bus tiriamos policijos, todėl nukentėjusiajam beliks tik surašyti pagrįstą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir teikti prašymus byloje, nukris našta savarankiškai rinkti įrodymus. Kita vertus, dėl smulkių veikų policija įprastai atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus. Dėl to gali daugėti skundų dėl nepradėtų ar nutrauktų ikiteisminių tyrimų. Tai reiškia, kad padaugės darbo policijai, prokuratūrai ir teismams. Skundus nenoriai tenkina prokurorai, o prokurorų atsisakymus – teismai, todėl gali kilti grėsmė žmonių teisių gynimui esant mažiau pavojingoms veikoms. Atsisakius privataus kaltinimo instituto, ir taip per ilgas lietuviškas baudžiamasis procesas taptų neišvengiamas visų veikų atžvilgiu. Vis dėlto tikėtina, kad sumažės piktnaudžiavimo baudžiamuoju procesu galimybės, tik ar privataus kaltinimo instituto atsisakymas yra vienintelis vaistas?
