Seime atverta 34-oji Baltijos Asamblėjos sesija

Šiandien, lapkričio 20 d., Seime prasidėjo 34-oji Baltijos Asamblėjos sesija. Prieš pradedant darbą Baltijos Asamblėjos prezidentė, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė Giedrė Purvaneckienė pakvietė sesijos dalyvius tylos minute paminėti Prancūzijoje įvykusių teroro išpuolių aukų atminimą.

Iškilmingame sesijos atidaryme sveikinimo kalbas pasakė trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – parlamentų vadovai.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės tvirtinimu, ilgametė, sėkmingai plėtojama Baltijos Asamblėjos veikla rodo trijų valstybių ypatingus santykius, bendrą istorinę patirtį, kartu atliktus darbus ir siekį ateitį kurti drauge. Tačiau atsižvelgdama į naujus kylančius iššūkius Seimo Pirmininkė pakvietė peržiūrėti Baltijos Asamblėjos prioritetus, tikslus ir uždavinius. „Šiandien svarbiausia – mūsų žmonių, mūsų regiono ir visos Europos saugumas. Daugėjant teroristinių išpuolių prieš taikius gyventojus, tampa akivaizdu, kad mūsų valstybės, Europa ir visas pasaulis susiduria su iššūkiu, kurį įveikti galime tik suvieniję savo jėgas, todėl privalome stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą, ypač saugumo ir gynybos srityse“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkė akcentavo, kad reaguojant į dabartinę geopolitinę situaciją, saugumo klausimams spręsti svarbesnio vaidmens turėtų imtis Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komitetas ir kad būtų racionalu ir reikalinga rengti daugiau posėdžių ne tik Baltijos Asamblėjos, bet ir parlamentiniais lygmenimis. Anot L. Graužinienės, bendra trijų Baltijos valstybių pozicija ir objektyvus trišalis pakitusios saugumo aplinkos vertinimas bus labai aktualus ir kitais metais vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Varšuvoje.

Seimo vadovė paragino toliau skirti tinkamą dėmesį Rytų partnerystės programų įgyvendinimui, įvairiapusei pagalbai Rytų partnerystės šalims. „Nauji iššūkiai neturėtų užgožti nuoseklios mūsų politikos ir Ukrainos klausimu“, – pabrėžė L. Graužinienė.

Kalbėdama apie Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę ir džiaugdamasi įgyvendintu Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo projektu parlamento vadovė pabrėžė, kad Baltijos valstybėms būtina skubiai imtis bendrų priemonių Baltijos energetikos rinkai atverti, visapusiškai integruojantis į Europos Sąjungos energetikos vidaus rinką.

Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecės (Ināra Mūrniece) pažymėjo, kad teroro išpuoliai Paryžiuje buvo nukreipti ir prieš visos Europos vertybes, o saugumo klausimas tapo kaip niekad svarbus. Anot jos, Baltijos regiono valstybių saugumas yra pats didžiausias prioritetas. „Saugumo iššūkis kyla dabar tiek ir Pietų, tiek iš Rytų“, – kalbėjo Latvijos parlamento pirmininkė. Ji akcentavo, kad susidurdami su terorizmu, neturėtume pamiršti Rusijos agresijos Ukrainoje.

Saeimos Pirmininkė I. Mūrniecė savo kalboje pabrėžė, kad Baltijos valstybės turi ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir stiprinti bendradarbiavimą koordinuojant karines pajėgas ir veiksmus regione, stiprinti Baltijos valstybių sienų apsaugą ir strateginę komunikaciją kovojant su propaganda.

Estijos Respublikos Rygikogo Pirmininkas Eikis Nestoras (Eiki Nestor), atsižvelgdamas į dabartinę Europos situaciją, paragino efektyviau bendradarbiauti ginant Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesus. Jo įsitikinimu, parlamentams ir vyriausybėms bendradarbiaujant Baltijos valstybės gali užimti labai aiškią poziciją dėl Europos Sąjungos valstybių sienų apsaugos klausimo.

Šiandien Asamblėjos sesijoje politikai ir ekspertai aptars aktualius užsienio ir saugumo politikos, ūkio, sveikatos apsaugos klausimus: bendrų transporto ir infrastruktūros projektų plėtojimą regione, Baltijos valstybių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityje, Europos Sąjungos vidaus ir išorės saugumo aspektus ir kt.

Baltijos asamblėjos sesija tiesiogiai transliuojama Seimo interneto svetainėje ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“.