Seime iškilmingai iškilmingai paminėtas Sąjūdžio 35-metis
Šiemet sukanka 35-eri metai, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.
Minėjimo svečius pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda. Savo kalboje Prezidentas teigė, kad prieš 35-erius metus nesovietinė Lietuvos visuomenė okupacijos sąlygomis, tiesioginės demokratijos būdu suformavo pirmąją plačią savo atstovybę – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Pasak šalies vadovo, tai buvo ilgai brendęs ir nemažai drąsos pareikalavęs veiksmas, kuris pažadino Tautą.
„Atgimusios Tautos remiamas Sąjūdis iškart ėmėsi veiksmų, kurie pakeitė istorijos eigą. Vos po kelių savaičių Vilniuje jau laisvai plevėsavo trispalvės, dar po pusmečio Sąjūdžio Seimas, deklaravęs, kad lietuvių tauta niekada nesusitaikė su valstybės praradimu, oficialiai paskelbė tikslą atkurti nepriklausomybę“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas teigė, kad orų ir taikų lietuvių išsivadavimą su nuostaba ir susižavėjimu stebėjo visas laisvasis pasaulis, o išmintinga Sąjūdžio politika, įkūnijusi Tautos ryžtą, pakeitė ir Europos veidą.
„Vakarų civilizacijos vertybių gynyba nuo amžių buvo istorinė Lietuvos misija. Šiandien mūsų pareiga – padėti Ukrainai apginti savo laisvę ir teisę kurti ateitį laisvų tautų bendrijoje. Prisidėti prie galutinio Europos susivienijimo laisvėje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas kvietė minint Sąjūdžio metines, dar kartą ryžtingai įsipareigoti laisvei ir jos gynybai, būti laisvojo pasaulio kūrėjais, kurie vadovaudamiesi tiesa, išmintimi, drąsa ir ryžtu nugali melu ir smurtu apsiginklavusius, dėl savo valdžios drebančius tironus.
„Būkime verti ryžtingos ir išmintingos Sąjūdžio politikos, būkime verti žmonių, kurie mus atvedė į Sąjūdį“, – kalbėjo Prezidentas.
Iškilmingame renginyje kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, LPS Seimo tarybos pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Alvydas Medalinskas, LPS iniciatyvinės grupės, Kauno iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Algirdas Kaušpėdas, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos narys, LPS Seimo narys Juozas Olekas, LPS Seimo seniūnas, Kauno Sąjūdžio grupių susirinkimo seniūnas Aleksandras Abišala, sąjūdininkė, žaliaraištininkė, Sąjūdžio rinkimų štabo narė Angonita Rupšytė.
1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje buvo įkurta iniciatyvinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupė, į kurią išrinkti 35 nariai, daugiausia meno ir mokslo veikėjai. Netrukus Lietuvos miestuose ėmė steigtis Sąjūdžio rėmimo grupės, pradėta leisti periodinė spauda, įvyko pirmieji daugiatūkstantiniai mitingai.
Sąjūdžio įgarsintam Lietuvos nepriklausomybės siekiui pritarimą išreiškė didžioji Lietuvos gyventojų dalis, palaikiusi Sąjūdį rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą 1990 m. vasarį. Tų pačių metų kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas.
