8 gruodžio, 2021

Seime pristatoma Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio analoginės fotografijos paroda

Gruodžio 8 d., trečiadienį, 13 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio analoginės fotografijos paroda „Mano Vilnius“. Sveikinimo žodį tars parodos Seime iniciatorė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, parodos autorius, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis ir kiti. Paroda eksponuojama iki gruodžio 20 dienos.

 

Virgilijus Usinavičius-Augulis – autorius, išbandęs labai skirtingas fotografijos sritis. 1988–1991 m. fotografas nuosekliai įamžino Lietuvos kelią į laisvę: Sąjūdžio mitingus, Baltijos kelią,

Medininkų pasienio poste, dramatiškus sausio įvykius ir kitus istorinius momentus. Tuomet Virgilijus užfiksavo plačiai žinomus, istorijos ikonomis tapusius kadrus, o nuo 1991 m. ėmė bendradarbiauti su užsienio spaudos agentūromis. Vėliau profesionalią veiklą autorius tęsė visai kitoje – komercinės, reklaminės – fotografijos srityje. 1998 m. su kolega Zenonu Nekrošiumi įkūrė fotostudiją, kurioje dirba iki šiol.

Maždaug prie šešerius metus prasidėjo dar vienas V. Usinavičiaus-Augulio kūrybos etapas. Autorius grįžo prie analoginės technologijos ir ėmė kurti fotografiją, kurią paprastai vadiname menine. Tačiau kodėl į naujausius darbus galima žvelgti kaip į meno kūrinius? Paties autoriaus žodžiais tariant, šie darbai gimsta „fotografuojant sau, jaučiant malonumą ir nesistengiant kam nors įtikti, nesijaudinant – pavyks ar ne“. Taip sukurti atvaizdai neįamžina lemiamų akimirkų, kaip ankstesni autoriaus reportažai, ir, žinoma, nėra apriboti konkrečios taikomosios, komercinės paskirties. Jie žiūrovui suteikia minties laisvę ir estetinį malonumą, išlaisvina nuo kasdienio vaizdų vartojimo greito ritmo ir pragmatiškų tikslų. Tai iš begalinio šiandienos vaizdų srauto ir išskiria meninę fotografiją, kuri, pasak V. Usinavičiaus, „gali pasakoti, sukelti prisiminimus, žadinti jausmus“.

Tokią fotografiją autorius pristato ir parodoje „Mano Vilnius“. Eskpozicija susideda tarsi iš trijų temų: melancholiškų ištuštėjusio miesto vaizdų, žaismingų gatvės gyvenimo momentų ir socialinės tematikos turgaus vaizdų. Nepaisant skirtingų fotografijų objektų ir temų, visas jas autorius sukūrė naudodamas panoraminę, plačiai vaizdą aprėpiančią fotokamerą.

Pasirinkta fototechnika bene įspūdingiausius estetinius rezultatus lėmė fotografuojant miestovaizdžius: platus matymo kampas praplečia erdvės pojūtį, leidžia sukurti originalias, kitokias nei įprastiniame nuotraukų formate kompozicijas. Įspūdį sustiprina ir autoriaus mėgstamas rūkas, kuris išryškina pagrindinius objektus, plokščiame atvaizde sukuria gylio, perspektyvos iliuziją, o svarbiausia – atitolina miesto atvaizdą nuo kasdienybės. Fotografas nesiekia tiksliai atvaizduoti tikrovės, bet perteikia asmeninį, subjektyvų santykį su miestu. Panašiai savo gimtųjų miestų ištuštėjusias, miglose paskendusias gatves jau yra įamžinę kiti lietuvių fotografai: Aleksandras Ostašenkovas, fotografuodamas Šiaulius, Gintaras Česonis – Kauną. Tačiau toks ir yra meninės fotografijos tikslas – neįprastai, kitaip parodyti tai, kas atrodo daug kartų matyta. Taip galima dar kartą pažadinti žiūrovo pastabumą, paskatinti naujai pažiūrėti į kasdienę aplinką ir grąžinti gebėjimą joje įžvelgti grožį bei atrasti prasmę.

Plačiakampė kamera ir panoraminis atspaudų formatas leidžia autoriui savitai interpretuoti ir gatvės fotografijos žanrą. V. Usinavičiaus-Augulio užfiksuotose gatvės scenose nėra vieno pagrindinio herojaus ar objekto. Čia svarbūs visi veikėjai, prieš fotokamerą ir tolesniame plane vykstantys įvykiai, aplinkos detalės. Todėl verta į fotografijas įsižiūrėti, jas patyrinėti ilgiau ir mintyse jungti įvairias įsivaizduojamas siužetines linijas.

Dar išraiškingiau platus kameros žvilgsnis perteikia turgaus scenas, nes ir fotografijų veikėjų charakteriai čia ypač įvairūs. Jų kūno kalba, veido išraiškos ar, priešingai, sąstingis ir nejudrumas, tarpusavio santykiai ar atsiskyrimas piešia ryškų įvairialypės socialinės tikrovės paveikslą. Šiose fotografijose Virgilijus tarsi jau kitame laikotarpyje ir savaip tęsia ne vienos ankstesnės lietuvių fotografų kartos plėtotą turgaus temą, kuri autoriams visuomet leisdavo autentiškai atspindėti laikotarpį ir atverdavo kūrybinių eksperimentų galimybes.

Parodoje eksponuojamiems darbams meninės vertės suteikia ne tik autoriui būdingas savitas miestovaizdžių ar gatvės gyvenimo scenų matymas, bet ir ypatingas jų pateikimas žiūrovams. Ekspozicijoje rodomi autoriniai, analoginiai fotografijų atspaudai, kurių kiekvienam sukurti prireikė nuo 2 iki 4 valandų. Tačiau svarbiausia, kad autoriniai atspaudai perteikia vaizdą būtent taip, kaip jį įsivaizduoja autorius, įkūnija fotografo autorinę viziją vienetiniame atspaude, kurį identiškai pakartoti yra labai sunku, o dažnai ir neįmanoma. Šiandieninio nepaliaujamo vaizdų antplūdžio ir jų nuvertėjimo akivaizdoje toks nuotraukų pateikimas grąžina galimybę fotografiją patirti kaip vienetinį meno kūrinį.

Taigi, viena vertus, fotografija leidžia Vilnių, jo senamiestį vis iš naujo atrasti kaip estetinio pasigėrėjimo objektą ir autoriaus vidinių išgyvenimų atspindį, kuris galbūt atlieps ir žiūrovų asmenines patirtis. Kita vertus, laisvas ir lėtas kūrybinis procesas, jo metu sukuriami vienetiniai darbai suteikia galimybę fotografiją vėl suvokti kaip meno kūrinį. Plačiau žiūrint, tai ir sugrįžimas prie V. Usinavičiaus-Augulio minimų „nykstančių vertybių“ – istorijos ir ją menančių apleistų miesto vietų. Galima būtų papildyti, kad taip sugrįžtama ir prie autentiškesnio laiko tėkmės bei mus supančios aplinkos patyrimo dabartyje.

Fotografijos kritikas ir teoretikas, fotografas dr. Tomas Pabedinskas


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]

Linos Poškevičiūtės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenančios žurnalistės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda.  Fotografijų autorę pristatęs jos […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]