Seime pritarta skandalingosios CETA sutarties ratifikavimui

Seimo Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė Europos Sąjungos ir Kanados prekybos sutarties ratifikavimui (toliau – CETA).

Kovo 28 d. vykusiame posėdyje šį klausimą svarstė ir Sveikatos reikalų komitetas, kuris taip pat sutarties ratifikavimui pritarė bendru sutarimu. Tokiu būdu Užsienio reikalų komitetas, esantis pagrindinis komitetas svarstant ES laisvos prekybos ir tarptautinių sutarčių ratifikavimo klausimus, šiandien galėjo užbaigti CETA svarstymo komitetuose procesą. Sutarties ratifikavimo klausimas toliau bus svarstomas Seimo posėdyje.

Šią sutartį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui ratifikuoti 2017 metų gegužės mėnesį. Pati sutartis buvo pasirašyta 2016 metų spalį. Anot Užsienio reikalų ministerijos, susitarimas pagerins sąlygas lietuviškoms prekėms ir paslaugoms patekti į didelės perkamosios galios rinką ir suteiks galimybę Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose. Ministerija mano, kad Lietuvos eksportuotojai vien iš CETA numatyto muitų liberalizavimo sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų muito mokesčio per metus, Lietuvos įmonės galės eksportuoti į Kanadą be importo muitų, sutrumpinant formalumų tvarkymo laiką pasienyje ir sumažinant reguliavimo kliūtis.

Tačiau šios sutarties kritikai baiminasi, kad įsigaliojus sutarčiai, Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai ir netgi iškils grėsmė nacionaliniams interesams. „CETA vadinamas „naujos kartos“ susitarimu. Jame įtvirtinta naujoviška investuotojų apsaugos (arbitražo) sistema leis tūkstančiams tarptautinių verslo korporacijų bylinėtis su nacionalinės valdžios institucijomis dėl nepatinkančių teisės aktų, įstatymų“, – sako Karolis Klimka Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovas Lietuvoje (visą straipsnį skaitykite čia).

Šiai sutarčiai priešinasi ir žalieji. Jie vadina ją „nešvariausiu sandėris pasaulyje“. Žalieji teigia, kad CETA susitarime nėra nė žodžio apie iškastinio kuro atsisakymą, ekologiškų energijos šaltinių naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą žemės ūkio sektoriuje. Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo derybomis, kad atvertų kelius nešvariausio kuro pasaulyje — bitumingojo smėlio naftos — importui į ES.

Aplinkosaugininkai mano, kad CETA neužtikrinamas pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimas. CETA leis įsitvirtinti praktikai aplinkos apsaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip „neteisėtas kliūtis prekybai“. O dėl investicijų apsaugos bet kokios nacionalinės reformos tampa pernelyg brangios, nes nacionalinė valdžia verčiama tiesiogine prasme susimokėti už savo sprendimus. 

Lietuva čia jau turi skaudžios patirties: tarptautinė verslo korporacija „Veolia“ pateikė 100 milijonų eurų ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže — ir paaiškino kodėl: esą Lietuvos valdžios institucijos priėmė daugiau nei 50 šiai korporacijai nepalankių įstatymų pakeitimų.

Masiniai protestai prieš CETA vyko Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

Visiškai ir galutinai jis įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos visos ES valstybės narės. Šį susitarimą turės ratifikuoti visi nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių parlamentai.