Seime vyko Lituanistinio ugdymo forumas

Siekiant atkreipti Lietuvos visuomenės ir užsienio šalyse gyvenančių tautiečių dėmesį į lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarbą, trečius metus iš eilės rengiamas Lituanistinio ugdymo forumas. Šio forumo globėja Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Seime pasveikino Lituanistinio ugdymo forumo dalyvius.

Pirmosios ponios teigimu, džiugu ir svarbu, kad pasitelkusi bendraminčius ir partnerius – Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, Lietuvos leidėjų asociaciją – valstybė kryptingai žengia į priekį, įgyvendindama lietuviškai skaitančių lituanistinių bendruomenių telkimo priemones, kurios palaiko jų skaitymo poreikius ir aplinką.

„Augantis lituanistinių mokyklų skaičius patvirtina, kad vis daugiau mūsų tėvynainių, gyvenančių įvairiose pasaulio šalyse, nuo Airijos iki Jungtinių Arabų Emyratų, siekia, kad jų vaikai išlaikytų lietuvišką tapatybę ir mokytųsi lietuvių kalbos. Lituanistinių mokyklų tinklas plečiasi visame pasaulyje“, – sakė D. Nausėdienė. 

Ji priminė Lietuvos diasporos užsienyje apklausos rezultatus. Žmonės, kurių vaikai lanko lituanistines mokyklas savo gyvenamose šalyse, nurodė, kad šioms mokykloms sunku išsilaikyti, jose trūksta mokytojų, nepakankama jų kvalifikacija, nėra bendros lituanistinio ugdymo sistemos. 

„Todėl džiugu, kad nuo 2023 metų neformalaus ugdymo lituanistines mokyklas turėtų pasiekti tvaresnis nei iki šiol finansavimas iš biudžeto. Aktualu ir svarbu pasitelkti interneto suteikiamas galimybes ir technologijas, kurios sparčiai keičia mokymo ir mokymosi formas. Svarbu, kad lietuvių ir mišrioms šeimoms iš bet kurios pasaulio vietos būtų lengviau prieinami Lietuvos mokyklų ištekliai. Reikia stengtis, kad kuo daugiau lituanistinių mokyklų mokytojų ir lietuvių šeimų užsienyje atrastų virtualias mokymosi aplinkas lietuvių kalba“, – pabrėžė pirmoji ponia.

D. Nausėdienė priminė, kad Prezidentūra taip pat skiria dėmesį iniciatyvoms, praturtinančioms mokymosi patirtis. Užsienio lietuvių vasaros stovyklų dalyviai kviečiami lankytis Valstybės pažinimo centre, plėsti žinias apie Lietuvą ne tik tyrinėjant ekspozicijas, bet ir edukaciniuose užsiėmimuose. Prezidentūros iniciatyva sukurta ir jau veikia atvira virtuali mokymosi svetainė „Pilietiškumo mokykla“, kurioje galima rasti vaizdinės, garsinės medžiagos, tekstų, interaktyvių užduočių ir kitos naudingos informacijos.

„Džiugina Lietuvoje gimstančios iniciatyvos, vienijančios lietuvius Lietuvoje ir pasaulyje, prisidedančios prie kalbos pagrindų ir identiteto stiprinimo. Vienas iš pavyzdžių – projektas „Knygų startas“. Būtent nuo šių metų pirmosios lietuviškos knygos lauknešėlius gaus naujagimio sulaukusios šeimos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – kalbėjo pirmoji ponia. Ji pabrėžė, kad „Knygų starto“ knygos išverstos ir į ukrainiečių kalbą. Tai reiškia, kad Ukrainos šeimos Lietuvoje galės nuo pirmųjų vaikų gyvenimo dienų jiems skaityti knygeles gimtąja kalba ir taip puoselėti savo tautinį identitetą.

Pasak D. Nausėdienės, kurti lietuvių kalbai palankią aplinką namuose, išlaikant lietuviškas tradicijas, yra svarbi lietuviškos tapatybės išlaikymo prielaida. Nuo darnios ir kryptingos mūsų visų veiklos – šeimose, bendruomenėse, valstybėje – priklausys, ar lietuvių kilmės šeimose lietuvių kalba bus gerbiama ir vartojama.

Pirmoji ponia dėkojo lituanistinių mokyklų mokytojams bei ekspertams, kurių kasdienio darbo, kūrybingumo ir entuziazmo dėka kuriamos naujos metodikos ir mokymo priemonės, gerėja mokymo programų kokybė bei pati lituanistinio švietimo sistema.

Forumą organizuoja: Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos Respublikos ambasada JAV, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Lituanistinių mokyklų asociacija.