Seimo Antikorupcijos komisija: tikslinga peržiūrėti labdaros ir paramos savivaldybėms reglamentavimą
Seimo Antikorupcijos komisija vasario 9 d. posėdyje domėjosi korupcijos rizikomis savivaldybėms priimant ir panaudojant paramą, taip pat Savivaldybių infrastruktūros mokesčio įstatymo įgyvendinimo efektyvumu.
Komisija, išklausiusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ir Aplinkos ministerijų, Vyriausybės atstovų apskrityse paaiškinimų, atkreipė dėmesį į nepakankamą savivaldybių priimamų sprendimų, susijusių su parama savivaldybėms ar joms pavaldžioms įstaigoms, kontrolę; neaiškų ir neatnaujintą teisinį reglamentavimą; duomenų viešinimo problemą. Tokios aplinkybės sudaro sąlygas galimai korupcijai ar piktnaudžiavimui. Komisija mano, kad tikslinga peržiūrėti įstatyminį ir poįstatyminį labdaros ir paramos savivaldybėms reglamentavimą, todėl siūlys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pagal kompetenciją imtis priemonių klausimui spręsti.
Siekiant įvertinti nuo 2021 m. sausio 1 d. veikiančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, kurio tikslas – užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą, kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus, efektyvumą, komisija posėdyje domėjosi, ar savivaldybės išnaudoja įstatymo suteiktas galimybes nustatyti infrastruktūros mokestį statytojams. Įvertinus gautus duomenis paaiškėjo, kad dauguma savivaldybių tarybų yra patvirtinusios infrastruktūros plėtros įmokos nulinį (0 Eur/m2) tarifą. Tik keletas didžiųjų savivaldybių (Vilniaus ir Kauno miestų, Kauno rajono, Klaipėdos miesto) 2021 m. surinko žymią infrastruktūros plėtros įmokos sumą. Siekdama įvertinti pokyčius, Komisija tęs minėto įstatymo įgyvendinimo efektyvumo parlamentinę kontrolę.
STT 2021 m. gruodžio 27 d. paskelbė teisės aktų, reglamentuojančių paramos teikimą socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai Vilniaus miesto savivaldybėje antikorupcinio vertinimo išvadą, kurioje įvardintos korupcijos rizikos, susijusios su paramos teikimu ir nepakankamai aiškiomis savivaldybės infrastruktūros plėtros procedūromis bei tvarka.
STT išvadoje konstatavo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės priimtus teisės aktus savivaldybei sudaromos diskrecinės sąlygos sumažinti privalomąją savivaldybių infrastruktūros plėtrai skirtos įmokos dydį arba statytojus atleisti nuo jos, tačiau paliekama galimybė, pažeidžiant savanoriškumo principą, siūlyti (netiesiogiai reikalaujant) suteikti paramą. Toks teisinis neaiškumas sudaro sąlygas ne tik nepagrįstiems sprendimams priimti, bet ir galimai nesąžiningam elgesiui, manipuliuojant galimybėmis nustatyti skirtingo dydžio mokėjimus. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad įgyvendinant teisės aktus, iš statytojų, galimai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą, už atitinkamų sprendimų priėmimą gali būti siekiama netiesiogiai reikalauti paramos.