Seimo ir PLB komisija diskutavo, kokiu būdu turėtų būti įteisinta dviguba Lietuvos pilietybė

Šią savaitę Seime posėdžiaujanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija svarstė Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimą. Visi pranešėjai ir diskusijos dalyviai neneigia dvigubos pilietybės įteisinimo būtinumo. Išsiskiria tik nuomonės, kokiu būdu dviguba pilietybė turėtų būti įteisinta: referendumo keliu, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, ar įteisinant šią galimybę Pilietybės įstatymo pakeitimu.

Pasirinkus pirmąjį kelią, turėtų būti šaukiamas referendumas, jame turėtų dalyvauti daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų ir daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų turėtų pasisakyti už Konstitucijos straipsnių nuostatų pakeitimus. Antrąjį kelią šiuo metu yra numatę net 114 Seimo narių, kurie savo parašais parėmė ir Seime registravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti dar vieną dvigubos pilietybės įteisinimo išimtį, t.y. ją suteikti Lietuvos Respublikos piliečiams, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras, apžvelgęs visų nuo 1991 metų Lietuvoje vykusių referendumų patirtį, rinkėjų aktyvumą juose ir referendumų sėkmingumą, konstatavo, kad negalime teigti, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės yra pasmerktas žlugti ar bus nesėkmingas, nes pačiais svarbiausiais klausimais referendumai mūsų šalyje buvo sėkmingi. Tokiais jis įvardijo: 1991 m. referendumą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, kuriame beveik 85 proc. nuo bendro rinkėjų skaičiaus dalyvavo ir 90 proc. dalyvavusių pritarė nepriklausomybės atkūrimui; 1992 m. referendumas dėl sovietų sąjungos kariuomenės išvedimo, kuriame dalyvavo 76 proc. visų rinkėjų ir 90 proc. atėjusių balsuoti pritarė referendumo nuostatai; 1992 m. referendumas dėl pritarimo Konstitucijos projektui, kuriame dalyvavo 75 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių ir už Konstituciją pasisakė 75 proc. dalyvavusių; 2003 m. privalomasis referendumas dėl Lietuvos narystės ES, kuriame dalyvavo 63 proc. visų rinkėjų ir net 91 proc. jų pasisakė už stojimą į ES.

S. Šedbaras reziumavo, kad jei yra politinių partijų susikalbėjimas, tai turi būti ir politinių partijų pasirašytas susitarimas, kuriuo būtų sutarta, kaip keičiamas Konstitucijos 12 straipsnis, kaip bus reguliuojamas kitos šalies pilietybę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių pareigų Lietuvai (pvz., karinė tarnyba) vykdymas, pilietinių teisių (pvz., teisės rinkti ir būti renkamam) įgyvendinimas. Tuomet turi būti nustatoma tinkama referendumo data, kad būtų pakankamai laiko užtikrinti kuo didesnį rinkėjų aktyvumą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas balsuoti, ypač ne Lietuvos teritorijoje esantiems lietuviams.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičus pažymėdamas, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių griežtai ribojanti dvigubos pilietybės atvejus, sakė, kad ginčas turėtų vykti ne dėl to, ar reikia įteisinti dvigubą pilietybę, o kaip tai padaryti laikantis esminių demokratijos principų. „Konstitucijos kūrėja ir steigėja yra Tauta, tai Tauta nustatė šitą taisyklę, vadinasi, nei Seimas, nei visuomeninė organizacija, nei Vyriausybė su savo programa negali perimti tų įgaliojimų, kurie priklauso Tautai. Tauta nustatė tą taisyklę, tauta ją gali ir pakeisti“, – pasisakydamas už dvigubos pilietybės įteisinimą konstituciniu keliu sakė V. Sinkevičius.

Teisininkas kvietė neatmesti Konstitucinio Teismo išaiškinimų. „Ar mes galime atmesti, ką sako Konstitucinis Teismas? Tai mes daugybę dalykų tada galime atmesti, tarkim, Konstitucinis Teismas pasakė, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie turi kitą pilietybę, bet kadangi nemažai lietuvių turi dvigubą pilietybę, atmeskim šitą Konstitucinio Teismo aiškinimą. Konstitucinis Teismas pasakė, kad mirties bausmė net už sunkiausius nusikaltimus negalima, nusikaltimų padaugėjo, žiaurūs, prieš vaikus, prieš moteris, atmeskim Konstitucinio Teismo aiškinimą, priimkim įstatymą ir nustatykim, kad mirties bausmė galima“, – ironizavo V. Sinkevičius.

Komisijos posėdyje pranešimą skaičiusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė akcentavo, kad Teisingumo ministerija, kartu su Vyriausybe sieks, kad teisėtu būdu būtų siekiama pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Kitokį požiūrį pristatė teisininkas Ramūnas Petravičius, nagrinėdamas, kokiais atvejais galėtų keistis Konstitucinio Teismo doktrina. Jo teigimu, „doktrinos keitimas siejamas su naujų bylų nagrinėjimu, ir naujų precedentų sukūrimu jose, bet ne su Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų nuostatų oficialiu aiškinimu“. Pranešėjo teigimu, „2013 m. Konstitucinio Teismo sprendimas ir yra aiškinimo procedūra. Pagal tokią procedūrą net negalėjo keisti doktrinos, nes doktrinos keitimas galimas tik naujoje byloje. Tai pripažįsta pats Konstitucinis Teismas, nepaneigdamas doktrinos koregavimo galimybės.“ Be to, R. Petravičius pasiūlė galimas minėto Pilietybės įstatymo pakeitimo projekto modifikacijas (papildomus ribojimus): lietuvių kilmės reikalavimą ir pilietybės įgijimą gimstant. Taip pat teisininkas pasisakė referendumo tema, akcentuodamas, kad „esama referendumo „kartelė“ yra per aukšta, todėl klausimo nusiuntimas į referendumą pagal esamas taisykles iš esmės reiškia jo sužlugdymą.“ Pranešėjo teigimu, „visiškai įmanomas referendumo „kartelės“ nuleidimas iki bendrųjų privalomo referendumo reikalavimų (turi ateiti balsuoti daugiau kaip pusė rinkimo teisę turinčių piliečių, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu) dėl tam tikrų 1 skirsnio straipsnių (pvz., 11, 12, 13, 15 ir 16 str.) pakeitimo“. Tuo pačiu buvo pripažinta, kad „skirtingų reikalavimų taikymą užprogramuoja pati Konstitucija, reikalaudama 1 skirsnio 1 str. keitimui ne mažiau kaip 3/4 visų turinčių rinkimų teisę turinčių piliečių dalyvavimo“. Pranešėjo teigimu, „referendumas tikslingas daug platesnei išimčiai padaryti, Izraelio, Italijos arba Airijos pavyzdžiu – visiems lietuvių kilmės asmenims“. R.Petravičius taip pat pažymėjo, kad „referendumas taip pat galėtų būti tikslingas balsavimo teisei apriboti (numatyti galimybę tai padaryti įstatymu, jei asmuo būdamas piliečiu ilgą laiką negyvena Lietuvoje).“

Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis buvo linkęs paremti dvigubos pilietybės įteisinimą per Pilietybės įstatymo pataisas. „Mes, būdami Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje, džiaugiamės, kad pastaraisiais metais Seimas rado politinės valios įteisinti atskiruosius atvejus, leidžiančius turėti dvigubą pilietybę emigravusių lietuvių vaikams, tarpukariu išvykusiems mūsų tėvynainiams litvakams, Pilietybės įstatymu išplėsdami numatytų išimčių sąrašą iki 10. Tad malonu matyti, kad Seimas pagaliau ėmėsi iniciatyvos įteisinti ir galimybę išsaugoti pilietybę Lietuvoje gimusiems, augusiems, bet dėl įvairių priežasčių po 1990 m. išvykusiems ir kitų šalių pilietybes įgijusiems lietuviams“, – kalbėjo jis.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija Seime posėdžiaus iki šios savaitės pabaigos. Tarp svarbesnių darbotvarkės klausimų – dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių, dėl programos „Globali Lietuva“ ir glaudesnio užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimo, dėl lituanistinio švietimo (Lietuvoje ir užsienyje), strategijos lietuvių kalbos išsaugojimui, dėl reemigracijos skatinimo. Balandžio 26 d. 13 val. vyks komisijos ir Seimo Migracijos komisijos bendras posėdis dėl šių komisijų bendradarbiavimo perspektyvų.

Balandžio 28 d. 11 val. numatyta spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti komisijos pasiūlymai ar priimtos rezoliucijos dėl svarbiausių klausimų.